Remove ads
Groningenas (ol. Groningen, fryz. Grinslân) – Nyderlandų provincija, esanti šalies šiaurinėje dalyje. Pietuose ribojasi su Drentės, vakaruose Fryzijos provincijomis, rytuose – su Vokietijos Žemutinės Saksonijos žeme. Šiaurėje provincijos krantus skalauja Vatų jūra.
| Groningenas Groningen | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Nyderlandai | ||||||
| Administracinis centras | Groningenas | ||||||
| Savivaldybės | 10 | ||||||
| Gyventojų | 596 163[1] | ||||||
| Plotas | 2 960 km² | ||||||
| Tankumas | 201 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | NL-GR | ||||||
| Tinklalapis | www.provinciegroningen.nl | ||||||
_coa.svg)
2020 m. Groningene gyveno 586 309 gyventojai,[2] o provincijos plotas siekė 2 960 km².
Istoriškai dabartinės provincijos teritorija priklausė Fryzijai, Frankų imperijai, Šventajai Romos imperijai ir Olandijos respublikai, kuri buvo dabartinių Nyderlandų pirmtakė. XIV a. Groningeno miestas tapo Hanzos sąjungos nariu.
Administracinis centras ir didžiausias miestas Groningenas, kuriame gyvena 231 299 gyventojai.[3] Provincija padalinta į 10 savivaldybių.
Pagrindinės ūkio šakos – žemės ūkis ir gamtinių dujų gavyba (nuo 1959 m., kai buvo atrastas Groningeno dujų telkinys). Yra Iemshaveno ir Delfzijlio uostai. Provincijoje veikia Groningeno universitetas ir Hanzos taikomųjų mokslų universitetas.
Remove ads
Iš pradžių Groningenas buvo Fryzijos dalimi. Apie 785 m. įjungtas į Frankų valstybę.
Groningenas yra septinta pagal dydį Nyderlandų provincija; plotas siekia 2 960 km², iš jų 2 325 km² sudaro žemė, o 635 km² – vanduo. Apie 80 % žemės plotų panaudojama žemės ūkiui.
Groningeno reljefas lygus. Didžioji provincijos teritorijos dalis yra žemiau jūros lygio.[4] Hasebergas netoli Selingeno yra aukščiausias taškas (14,6 m).[5]
Groningeno dujų telkinys, esantis netoli Slochtereno, yra 8 pagal dydį[6] gamtinių dujų telkinys pasaulyje. Nuo 1986 m. eksploatuojant šį dujų telkinį regione įvyko žemės drebėjimų iki 3,6 balo.[7]
Groningeno Vadeno jūra nuo 2009 m. įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Groningeno ir Fryzijos provincijose driekiasi Lauersmero nacionalinis parkas.
Remove ads
Groningeno miestas yra ekonominis provincijos centras.[8] XIV a. Groningeno miestas tapo Hanzos sąjungos nariu.[9] Šiuo metu vieni iš pagrindinių miesto darbdavių[8] yra Groningeno universiteto medicinos centras, kuriame dirba 12 141 darbuotojas,[10] Groningeno universitetas, kuriame dirba 5 591 darbuotojas,[11] Groningeno savivaldybė, kurioje dirba 3 063 darbuotojai,[12] Švietimo įgyvendinimo tarnyba (DUO) su 2 000 darbuotojų[13] ir „Gasunie“ gamtinių dujų kompanija su 1 748 darbuotojais.[14]
Provincijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2018 m. sudarė 25 mlrd. eurų, o tai sudarė 3,2 % visos Nyderlandų ekonomikos produkcijos. BVP vienam gyventojui, pakoregavus pagal perkamąją galią, tais pačiais metais buvo 37 300 EUR arba 124 % ES27 vidurkio.[15]
1959 m. buvo aptiktas Groningeno dujų telkinys netoli Slochtereno,[16] o NAM telkinį eksploatuoti pradėjo 1963 m.[7] Tai regione sukėlė žemės drebėjimus ir prisidėjo prie ekonominio reiškinio, vadinamo olandų liga, atsiradimo.
Remove ads
Sportas
Groningeno miesto futbolo klubas FC Groningen yra vienintelis Eredivisie futbolo lygos klubas iš provincijos.[17] Klubo namų stationas „Euroborg“ turi 22 550 vietų.[18] 2012–2013 m. varžybose klubas užėmė septintąją vietą iš 18.[19]
Žymūs žmonės iš Groningeno provincijos:
- Heikė Kamerlingas Onesas, fizikas ir Nobelio premijos laureatas
- Johanas Huizinga, istorikas
- Arjenas Robenas, futbolininkas
- Abelis Tasmanas, tyrinėtojas
Remove ads
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
Remove ads