Abelis Tasmanas
From Wikipedia, the free encyclopedia
Abelis Jansonas Tasmanas (ol. Abel Janszoon Tasman, 1603 m. Liutjegaste, Groningeno provincija, Nyderlandai – 1659 m. spalio 10 d. Džakartoje, Indonezija) – olandų jūrininkas, keliautojas ir pirklys.
| Abelis Jansonas Tasmanas ol. Abel Janszoon Tasman | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1603 m. Liutjegaste, Groningeno provincija, Nyderlandai |
| Mirė | 1659 m. spalio 10 d. (~56 metai) Džakartoje, Indonezija |
| Veikla | olandų jūrininkas, keliautojas ir pirklys. |
 Vikiteka | Abelis Tasmanas |
Tasmanas tapo įžymus po savo ekspedicijų 1642–1644 m., kai vadovavo ekspedicijai, ieškančiai nežinomo Pietų žemyno, ir atrado Van Dimeno Žemę (1853 m. ši sala pavadinta Tasmanija). Taip pat šios kelionės metu atrado N. Zelandiją, Trijų Karalių ir Tongos salas, Fidžio salyną, N. Airijos ir N. Britanijos salas. 1644 m. jis vadovavo ekspedicijai, kuri atrado Karpentarijos įlanką ir Australijos šiaurės vakarų krantą.
Tasmano ekspedicijos įrodė, kad Australija yra atskiras sausumos masyvas.
Jo vardu pavadintas nacionalinis parkas N. Zelandijoje, jūra tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos, ledynas ir kiti objektai.[1]
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.