Sauna (suom. sauna, est. saun) – Suomijoje ir Estijoje atsiradusi pirties tradicija, kurioje kaitinamasi karštu oru bei garu. Suomiškoje pirtyje temperatūra pakyla iki 80–100 °C, santykinė oro drėgmė siekia 10–20 proc.[1]. Žodis sauna tiek estų, tiek suomių kalbose gali reikšti nedidelę pirkelę.
Šiuo metu žodis sauna yra tarptautinis. Gali reikšti bet kokią garinės pirties tradiciją.
| Verumos dūminės pirties tradicijos | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
 | |
| Vieta |  Estija |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2014 m. |
| Nuorodos | |
 |
Nuoroda |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Sauna priskiriama Šiaurės Europos (garinių) pirčių tradicijai, kuri formavosi dar akmens amžiuje. Seniausios pirtys buvo statomos tokios pačios, kaip gyvenamieji namai (žeminės, vėliau rąstiniai namai). Juose buvo sukraunama akmenų krūsnis (suom. kiuas), kuri 6-8 valandas kaitinama malkomis, kol prišildydavo patalpą (karštis saunoje išsilaikydavo iki 12 val.). Kadangi tokios patalpos neturėjo kamino, suodžiai kaupdavosi ant sienų, ir tokios saunos vadinamos dūminėmis (suom. savusauna, est. suitsusaun)[2].
Prieš saunos procedūrą pirtis buvo išvėdinama, išleidžiant dūmus. Procedūros metu naudojamas garas (suom. löyly, est. leili), gaunamas pilant vandenį ant karštų akmenų. Šis žodis labai daugiaprasmis, nes kartu reiškia ir "dvasią". Garas tradiciškai laikomas saunos gyvybe, dvasia[3]. Procedūros metu buvo gausiai vartojamos augalų vantos (suom. vihta, vasta, est. viht), kuriomis nukreipiamas garas, glostoma ir mušama oda. Tarp užėjimų į sauną būdavo vėsinamasi vandens telkinyje. Tradicinė sauna savo technologija mažai skyrėsi nuo lietuviškos pirties ar rusiškos banios[4].
Saunoje maudydavosi visa bendruomenė, vyra ir moterys kartu, nuogi. Tai buvo svarbi gydymų, socializacijos vieta, susijusi su turtinga mitologija ir daugybe prietarų. Čia moterys gimdydavo, buvo apiprausiami mirusieji. Apiprausimai vykdavo ir prieš naujus metus, svarbiausius gyvenimo įvykius. Tai buvo savotiška šventa vieta: viena suomiška patarlė sako saunassa ollaan kuin kirkossa (saunoje elkis kaip bažnyčioje). Buvo tikima, kad saunoje gyvena elfas saunatonttu, kuriam buvo aukojama. Jis prižiūrėdavo, kad būtų laikomasi etiketo, įspėdavo apie galimą gaisrą.
XIX a. tradicinė sauna ėmė keistis. Vietoje akmenų krūsnies atsirado malkomis kūrenamos krosnelės, ant kurių viršaus buvo sukraunami akmenys. Atsiradus kaminui dūmai buvo išleidžiami į lauką, todėl suodžiai nebesikaupė. Dėl šių inovacijų dūminės saunos XX a. II pusėje beveik išnyko. Viena iš iki šiol tęsiamų tradicijų - Verumos dūminė sauna Estijoje, kuri 2014 m. pripažinta kaip nematerialusis pasaulio paveldas[5][6].
Po 1980 m. entuziastų dėka dūminės saunos tradicija buvo pradėta gaivinti.
Suomiai saunoje, 1804 m.
Tradicinė dūminė suomiška sauna
Akmenų krūsnis dūminėje saunoje
Moterys saunoje su vantomis
Vyrai saunoje 1936 m.
| Saunos kultūra Suomijoje | |
|---|---|
| Nematerialusis pasaulio paveldas | |
 | |
| Saunos namelis Kapelo | |
| Vieta |  Suomija |
| Regionas** | ENA |
| Įrašas | 2020 m. |
| Nuorodos | |
|
Nuoroda |
 Vikiteka: | SaunaVikiteka |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Didžiausias pokytis saunos kultūroje susijęs su elektrinės saunos krosnelės išradimu 1938 m. Metos Ltd. Vasos mieste ėmė gaminti krosneles, kurios greitai prišildydavo patalpą. Tačiau kadangi krosnelės buvo elektrinės ir bijojo drėgmės, pradėta vengti garo. Todėl buvo atsisakyta vandens pylimo ant akmenų, ir saunos tapo labai sausos. Vietoj to padidintas karštis, kuris sausoje saunoje gali siekti 100 laipsnių ir daugiau[7]. Tokioje suomiškoje pirtyje karštai paprastai išbūnama 5–20 minučių, po to lendama po dušu, šokama į vandenį ar eketę paplaukioti arba atvėstama kambario temperatūroje. Taip atsirado sausos saunos tradicija. Tokioje saunoje vantos greitai išdžiūdavo, todėl jų vartojimas nunyko.
Sausos saunos išplitimą Suomijoje nulėmė ir Žiemos karas: per jį kareiviai buvo reguliariai maudomi laikinose saunose su elektrinėmis krosnelėmis. Todėl grįždami iš karo jie paskleidė naująją tradiciją po visą Suomiją. XXI a. atsiradus saugesnėms krosnelėms, tapo įmanoma išgauti garą ir su elektriniais įrankiais, todėl garo vartojimas palengva vėl sugrįžta.
Suomijoje yra apie 3,2 mln. tiek tradicinių, tiek šiuolaikiškų saunų. Jos aptinkamos dažname privačiame name, bet taip pat butuose, bendrabučiuose. Yra ir viešų saunų[8]. 90 % suomių kartą per savaitę eina į pirtį. Suomijos gyventojai į sauną eina mažiausiai vieną kartą per savaitę, o vidutiniškai 2–3 kartus per savaitę[9]. 2020 m. suomiška saunos tradicija bei dabartinės praktikos įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą[10].
XX a. II pusėje sausoji sauna ėmė sparčiai populiarėti Europoje. Tolesnio karo metu vokiečių kareiviai kovojo greta suomių kareivių, kur išmoko saunos tradicijos. Grįžę į vokietiją ją išplatino savo tėvynėje Vokietijoje. Vėliau tradicija išplito ir Šveicarijoje, Belgijoje, Nyderlanduose bei Liuksemburge [11].
Ilgainiui sausoji sauna tapo globaliu reiškiniu, kuris yra randamas moderniuose spa centruose, viešbučiuose, sporto klubuose, baseinuose ar namuose visame pasaulyje. Skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi saunos etiketas.
- Vokietijoje, Nyderlanduose, kaip ir Suomijoje, priimta maudytis vyrams ir moterims kartu, nuogiems. Čia gimė Aufguss tradicija, kuomet pirtininkas (vok. Saunameister) reguliariai užpila vandens ir reguliuoja saunos garą rankšluosčiais. Šalia saunos kambario įrengiamas šalto vandens baseinas ir atsivėsinimo patalpa (Frischluftraum).
- JK paplitę saunos atskiroms lytims, kur maudosi nuogi. Čia populiarėja saunos gamtoje[12].
- Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje saunos dažnai yra viešose pirtyse ir spa centruose. Čia abi lytys dažniausiai vilki maudymosi kostiumus.
- Į JAV saunos tradiciją atsinešė išeiviai iš Suomijos ir Švedijos. Ypač daug saunų namelių yra Didžiųjų ežerų regione. Visoje šalyje sporo klubuose ir baseinuose paplitę saunos.
- Irane viešbučiuose ir baseinuose dažnos sausos ir garinės saunos. Lytys griežtai atskirtos ir nuogumas draudžiamas.
- Korėjoje saunos dažnai yra spa centrų (džimdžilbang) dalis.
- Japonijoje saunos dažnai įrengiamos sento, onsenuose. Saunose maudosi nuogi, vyrai ir moterys atskirai. Iš Vokietijos perimta Aufguss tradicija čia vadinama neppashi. Populiarios ir portabilios palapinių saunos.
Sausa sauna Vokietijoje
Sauna Erdinge, Vokietijoje
Sauna Minesotoje
Didžiausias teigiamas poveikis išskiriamas lankantis saunoje 4–7 kartus per savaitę. Būnant saunoje greičiau plaka širdis, padidėja arterinis kraujospūdis ir odos aprūpinimas krauju, išsiskiria prakaitas.[13] Kol kas neaišku, ar santykinai drėgnesnė garinė pirtis pasižymi tokiu pačiu poveikiu organizmui, todėl kad didesnis drėgnumas tokio tipo pirtyje skatina garų kondensaciją ant odos ir mažina prakaito išsiskyrimą.[13] Moksliniai tyrimai teigia, kad saunos nauda sveikatai paremta daugeliu fiziologinių efektų: mažėja kraujospūdis, slopinamas oksidacinis stresas ir uždegimas, pagerėja kardiorespiracinės sistemos bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija ir kt. Sauna gali sumažinti įvairių širdies ir kraujagyslių, neurokognityvinių ligų, tokių kaip demencijos ir Alzheimerio ligos, riziką, kvėpavimo sistemos ligų, kaip astma, gripas, riziką, sumažinti galvos ir lėtinį skausmą, reumatinių ligų riziką.[1]
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
