From Wikipedia, the free encyclopedia
SAPARD (angl. Special Accession Programme for Agriculture and Rural Development) – specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programa, kurią nuo 2007 metų pakeitė Instrument for Pre-Accession Assistance (IPA). ES plečiantis, dauguma Vidurio ir Rytų Europos šalių žemės ūkio politika neatitiko ES krypčių ir reikalavimų. Bendrija, norėdama, kad šalys kandidatės pasirengtų įgyvendinti ES teisinius reikalavimus, nustatė paramos šaltinius bei jų skyrimo tvarką.
1999 m. birželio 21 d. Europos Taryba nusprendė teikti finansinę paramą šalims kandidatėms pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). Prioritetines sritis turėjo rinktis pačios valstybės. SAPARD pagalba turėjo būti susijusi su viena ar keliomis iš 15 nurodytų krypčių, palaipsniui priderinant vykdomą nacionalinę politiką prie ES kaimo plėtros politikos. Paramos lėšos - kaip ir ES struktūrinių fondų lėšos - buvo skiriamos tuo pačiu principu, t. y. per daugiametes programas.
Nuo 2000 m. iki 2006 m. kasmet per SAPARD 10 šalių kandidačių žemės ūkio sektoriui buvo paskirta 520 mln. eurų. Paramos suma kiekvienai šaliai kandidatei buvo apskaičiuojama, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, tokius kaip žemės ūkyje dirbančių gyventojų skaičius, žemės ūkio teritorija, Bendrąjį nacionalinį produktą ir kitus.
SAPARD parama buvo skiriama su sąlyga, kad projektai bus bendrai finansuojami ir iš šalies nacionalinės paramos fondų. Projektų finansavimo schema buvo tokia: po 50 % privačių ir valstybinių lėšų; valstybinę paramą sudarė 75 % SAPARD ir 25 % biudžeto lėšų. ES paramos lėšų grąžinti nereikėjo, nes tai nebuvo paskola, išskyrus tuos atvejus, kai parama buvo panaudojama ne pagal paskirtį. Europos Komisija griežtai kontroliavo šios paramos naudojimą. ES galėjo sustabdyti ar net nutraukti programos finansavimą, nustačius netinkamus paramos naudojimo atvejus.
Europos Komisija sprendimu Nr. 3329 patvirtino 8 prioritetines kryptis, pagal kurias SAPARD parama turėjo pasiekti šalis–kandidates:
Dėl griežtų SAPARD kriterijų ir kitų priežasčių Lietuva pasinaudojo ne visomis galimybėmis.
Programa buvo įgyvendinama pagal Nacionaline žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (oficialiai patvirtintą 2000 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. 3329). Šios programos įgyvendinimui ES numatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrai kasmet iki 2006 m. skirti apie 29,829 mln. eurų, kiekvienais kitais metais prie šios sumos papildomai pridedant po 1,7 %.
Lietuvoje SAPARD programą administravo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA). Tuo metu NMA pagrindinė veikla buvo SAPARD paramos administravimas. Teisę savarankiškai administruoti šią paramą Europos Komisija suteikė 2001 m. lapkričio 26 d.
Pirmieji paraiškų rinkimai prasidėjo 2001 m. gruodį, o pirmoji paramos teikimo sutartis pasirašyta 2002 m. sausį su Šiaulių rajono ŽŪKB "Raupaičių ūkis“ (Bendrovė buvo likviduota 2016 m. dėl bankroto).
Lietuvoje SAPARD lėšų teikimas susidūrė su daugeliu kliūčių, ypač dėl investicijų finansavimo iš savų arba skolintų šaltinių, pvz., dėl menkų žemdirbių finansinių išteklių, kuriais privaloma padengti investicinio projekto savąją dalį. Bankai paskolų neteikė dėl nepakankamo turtinio užstato. Dėl nestabilios padėties žemės ūkyje bankai žemės ūkį laikė padidintos rizikos sritimi. Daug pinigų išdalyta neapskaičiavus galimybių, neatlikus išsamių tyrimų, kokias verslo šakas reikėtų remti pirmiausiai ir panašiai. Daugelis gavusių lėšas bendrovių bankrutavo, neatidavusios valstybei priklausančios dalies. Skirstant šias lėšas, suklestėjo finansinės aferos ir kriminalai, dėl neteisėto lėšų pasisavinimo buvo iškelta daug baudžiamųjų bylų, vėliau visuomenėje sulaukusių didelio rezonanso.[1] [2]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
