Sąnarys

Sąnariai (lot. articulationes; diarthroses) – tai kaulus jungianti jungtis, nuo kurių priklauso paslankumas ir judesių amplitudė.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Kiekvieną sąnarį sudaro sąnarinė ertmė, sąnarinė kremzlė, sąnarinė kapsulė. Sąnarį sudarančius kaulų galus apsupa sąnario kapsulė (capsula articularis). Ji uždengia visus siaurus plyšius ir hermetizuoja sąnarinę ertmę (cavitas articularis). Pačią sąnarinę kapsulę sudaro du sluoksniai – išorinis, arba skaidulinio audinio, ir vidinis, arba tepalinis (stratum synoviale). Pastarasis gamina tąsų sąnarinį tepalą (synovia), kuris tepa ir paslidina sąnarinius paviršius, kad jie vienas į kitą nesibrūžintų. Į sąnario ertmę patekus mikroorganizmams gali prasidėti uždegimas (bursitas). Sąnarį sudarančius kaulų galus jungia ir sąnarį tvirtina raiščiai. Be to, kaulų sąnariniai paviršiai atitinka vienas kitą, t. y. jei vienas įdubęs, tai kitas – atitinkamai iškilas.

Sąnarių biomechanika ir klasifikacija

Sąnarių biomechanika

Sąnarių suskirstymas: 1. Rutulinis sąnarys, 2. Elipsinis sąnarys, 3. Balninis sąnarys, 4. Skridininis sąnarys, 5. Cilindrinis sąnarys.

Yra trys sąnarių paviršių lietimosi būdai: riedėjimas, kai sąnarių paviršiai tarpusavyje susiliečia vis tais pačiais taškais, slydimas, kai judant susiliečia vis kiti paviršių taškai ir sukimasis, kai paviršiai tarpusavyje visuomet liečiasi viename taške, tuo tarpu kitų paviršių taškų vienų su kitais atstumo santykis judant keičiasi.

Sąnario kampas – sąnario judėjimo amplitudė. Sąnario kampą nulemia daug veiksnių: sąnario kapsulės įtempimas, raiščiai, kaulų ataugos, raumenys ir t. t. Dėl to vaikai yra lankstesni nei suaugusieji, o moterys juda laisviau už vyrus.

Sąnarių judrumas gali būti aktyvus arba pasyvus. Aktyvus sąnarių judrumo amplitudė yra žmogaus sąnarių savaiminio judėjimo, priklausančio nuo tą sąnarį supančių raiščių ir raumenų veiklos. Pasyvusis sąnario judrumo amplitudė yra didesnė, nes ji priklauso nuo išorinės jėgos, pavyzdžiui, kairės rankos nykščio prilenkimas prie kairiojo dilbio, nykštį spaudžiant dešiniąja plaštaka.

Sąnarių klasifikacija

Sąnariai klasifikuojami pagal tai, keliose plokštumose yra galimi to sąnario judesiai. Jeigu sąnarių judėjimas galimas vienoje ašyje, sąnarys vadinamas vienaašiu, jei dviejose – dviašiu, o jei trijose ir daugiau – daugiaašiu sąnariu.

• Vienaašių sąnarių rūšys:
  • Skridininis sąnarys (lot. ginglymus). Sąnario duobė turi skiauterėlę, o galva – nedidelį griovelį.
  • Cilindrinis (ritininis) sąnarys (lot. articulatio cilindrica (trochoidea)). Tokio sąnario vieno kaulo sąnarinis paviršius yra su cilindro formos iškilimu, o kitas – su tokiu pat įdubimu.

• Dviašių sąnarių rūšys:
  • Balninis sąnarys (lot. articulatio sellaris). Toks yra riešinis nykščio sąnarys, leidžiantis pasukti 90 laipsnių kampu.
  • Elipsinis sąnarys (lot. articulatio ellipsoidea). Kaulų sąnariniai paviršiai yra elipsės formos, t. y. vieno kaulo galas yra elipsinio gumburo pavidalo, o kito – elipsinės įdubos pavidalo. Toks yra stipininis riešo sąnarys, kuris leidžia judėti apie dvi statmenas ašis.
  • Krumplinis sąnarys (lot. articulatio bicondylaris). Jis primena tiek skridininį, tiek elipsinį sąnarius: turi du gumburus, kuriuos skiria vaga. Toks sąnarys yra kelio sąnarys (articulatio genus).

• Daugiaašių sąnarių rūšys:
  • Plokščiasis sąnarys (lot. articulatio plana). Abu sąnariniai paviršiai yra plokšti, primenantys rutulio nuopjovą. Tokie sąnariai yra vangūs, tačiau padeda judėti visomis kryptimis, bet mažomis amplitudėmis.
  • Riešutinis sąnarys (lot. articulatio cotylica). Tokį sąnarį sudaro vieno kaulo sąnarinio paviršiaus rutulio formos galva, o kito – gili sąnarinė įduba. Toks yra klubo sąnarys, kuris leidžia judėti įvairiomis kryptimis, tačiau mažesnėmis amplitudėmis. Šis sąnarys dažnai senatvėje būna pažeistas ir atliekamos jo keitimo operacijos.
  • Rutulinis sąnarys (lot. articulatio spheroidea). Jį sudaro vieno kaulo rutulio formos sąnarinė galva ir kito kaulo sąnarinę įduba. Tokios formos sąnarys leidžia atlikti judesius įvairiomis kryptimis ir didžiulėmis amplitudėmis. Toks yra peties sąnarys.

• Dar sąnariai gali būti:
  • Paprastasis sąnarys – kai sąnarį sudaro du kaulai.
  • Sudėtingasis sąnarys – kai sąnarį sudaro trys kaulai ir trys sąnariai (pvz., alkūnės sąnarys).
  • Kompleksinis sąnarys – sąnarys kurį diskas arba meniskas dalija į ertmes (kelio sąnarys).
  • Derinamasis sąnarys – kai judesį galima atlikti tik per du arba per tris sąnarius. Tokie yra apatinio žandikaulio sąnariai.

Pagrindiniai sąnariai

• Smilkininis žandikaulio sąnarys (articulatio temporomandibularis)
• Krūtinkaulinis raktikaulio sąnarys (articulatio sternoclavicularis)
• Petinis raktikaulio sąnarys (articulatio acromioclavicularis)
• Peties sąnarys (articulario humeri)
• Alkūnės sąnarys (articulatio cubiti)
• Kryžmeninis klubo sąnarys (articulatio sacroiliaca)
• Klubo sąnarys (articulatio coxae)
• Kelio sąnarys (articulatio genus)
• Pėdos sąnariai (articulationes pedis)
• ir kt.

Sąnarių ligos

• Artritas – sąnarių uždegimas.
• Bursitas – sąnario tepalinio maišelio uždegimas.
• Žandikaulio sąnario sutrikimai

v • a • r

Žmogaus organų sistemos

Atramos-judėjimo sistema

Griaučiai - Sąnariai - Sausgyslės - Kremzlės - Raumenys