Rimantas Armonas

Rimantas Armonas (g. 1952 m. spalio 23 d. Vilniuje) – Lietuvos violončelininkas, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2017m.), Auksinio disko laureatas (2005 m.)

Biografija

Tėvas Augustinas Armonas – fleitininkas, mama Emilija Pilotaitė-Armonienė – smuiko pedagogė, sesuo Ingrida Armonaitė-Galinienė – smuikininkė, žmona Irena Uss-Armonienė - pianistė, sūnus Edvardas Armonas - violončelininkas.

1959-1970 m. mokėsi Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje. 1975 m. baigė Lietuvos konservatoriją, prof. Silvija Sondeckienė). 1975–1978 m. stažavo Maskvos konservatorijoje, prof. Valentin Feigin.

Nuo 1978 m. Lietuvos konservatorijos, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytojas, nuo 1994 m. docentas, nuo 2003 m. profesorius. 2000–2011 m.m. – LMTA Kauno fakulteto Styginių instrumentų katedros vedėjas. Nuo 2011 m. VDU profesorius. LMTA Senato narys. Nuo 2018 m. LMTA Kamerinio ansamblio katedros vedėjas.

Mokiniai: Edvardas Armonas, Mindaugas Bačkus, Elena Daunytė, Domas Jakštas, Jurgis Karbauskas, Justas Kulikauskas, Gleb Pyšniak, Ignė Pikalavičiūtė, Tomas Ramančiūnas, Gabrielė Samolytė, Tomas Šatas, Rūta Tamutytė, Rokas Vaitkevičius. 1986–1988 m. dėstė Alžyro nacionaliniame muzikos institute, 1991–2011 m. dėstė tarptautiniuose interpretacijos kursuose Suolahti (Suomija), Leipzig, Mannheim (Vokietija), Lyon (Prancūzija), Bruxelles (Belgija), Malmo (Švedija), Lodz,Wroclaw,Krakow, Warszawa (Lenkija). Minsk (Baltarusija), Ryga, Kuldiga (Latvija). Kamerinių ansamblių „Armonas-Uss Duo“ ir „Armonų trio“ narys. Kaip solistas, su pianiste Irena Uss-Armoniene, įvairių ansamblių sudėtyje koncertavo Lietuvoje bei užsienyje. Pirmasis griežė 50 lietuvių ir užsienio šalių kompozitorių kūrinius.^[1]

Šaltiniai

1. Violeta Tumasonienė. Rimantas Armonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 33 psl.