Punsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Punsko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia – Romos katalikų bažnyčia Lenkijoje, Punske. Pamaldos vyksta sekmadieniais: du kartus lietuviškai ir vieną kartą lenkiškai. Bažnyčios atlaidai: balandžio 23 d. – Jurginės, birželio 29 d. – Petrinės, rugpjūčio 15 d. – Žolinės (pastarieji atlaidai garsėja ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje).

Punsko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia
Vyskupija	Luko
Dekanatas	Seinų Šv. Kazimiero Karalaičio
Savivaldybė	Punsko valsčius (Lenkija)
Gyvenvietė	Punskas
Adresas	Punskas, A. Mickevičiaus g.55
Statybinė medžiaga	akmens ir plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1881 m.
Stilius	neogotika

Parapija

Punsko valsčiaus teritorijoje yra 2 parapijos: Smalėnų ir Punsko, valsčiaus ir parapijų ribos nesutampa: kai kurie Šipliškių valsčiaus kaimai patenka Punsko parapijon, bet keletas Punsko valsčiaus kaimų įeina į Seinų parapiją. Klebonas kun. Česlovas Baganas (lenk. Czesław Bagan)

Kunigai

1772 m. medinės Punsko bažnyčios klebonu buvo kun. Jan Chłopicki, kitų vardai nežinomi. Dabartinės bažyčios klebonai: kun. Kazimieras Jonkaitis (1878–1881; palaidotas Senųjų kapinių koplyčioje), kun. Simonas Norkus-Narkevičius (1881–1899), kun. Motiejus Simonaitis (1899–1922), kun. Juozas Švedas (1922–1932), kun. Vaclovas Budrevičius (1932–1936), kun. Jan Sawicki, kun. Antanas Žievys (1936–1949), kun. Kazimieras Ramanauskas (1950–1956), kun. Stanisław Kamiński (1956–1957), kun. Antanas Šuminskas (1957–1967), kun. Ignacy Dziermejko (1967–1993), kun. Jan Jerzy Macek (1993–1999), kun. Czesław Bagan (nuo 1999 m.).

Parapijos sielovada rūpinosi ir kun. Antanas Radušis-tautosakos rinkėjas, knygnešys, „Tėvynės sargo“ bendradarbis; taip pat vertėjas ir draudžiamos spaudos platintojas kun. Juozas Dailidė, vikaravęs 1889–1894 m.; žinomas visuomenininkas kun. Simonas Garmus, tarnavęs vikaru 1902–1910 m.

Istorija

Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza 1597 metais skyrė bažnyčiai 8 valakų sklypą. Jo įraše buvo nuoroda: lot. parochum, idque non nisi Lithuanum aut lingue Lithuanicae gnarum, reinquamus (kunigu turi būti lietuvis arba lietuviškai kalbantis dvasininkas). 1772 m. medinė bažnyčia sudegė, o 1868 m. gaisras sunaikino ir kitą, kun. Jano Chlopicko jos vietoj pastayta medinė šventovė. Parapijiečiai kurį laiką meldėsi kapinių koplyčioje, vėliau Mockavos dvaro savininkas Svida padovanojo medinį kluoną ir pamaldos vyko jame.

Visgi kluonas negalėjo sutalpinti visų tikinčiųjų ir 1878 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. Darbams vadovavęs kun. Kazimieras Jonkaitis pabaigos nesulaukė ir mirė būdamas 46 metų. Bažnyčios statybą užbaigė naujasis klebonas Simonas Norkus-Narkevičius, o Seinų vyskupas P. Vieržbovskis 1887 m. ją konsekravo. Kun. S. Norkus ne tik įvedė bažnyčioje lietuviškus giedojimus, įkūrė naujas parapijos kapines Trakiškėse, pastatė gyvenamą namą vikarams ir prieglaudą elgetoms, bet ir buvo aktyvus literatas, aušrininkas.

Po S. Norkaus Punske klebonavęs Motiejus Simonaitis užsakė Prancūzijoje ąžuolinį altorių ir sakyklą, miestelio aikštę prie bažnyčios išgrindė akmenimis. 1908 m. lenkų tikintieji nusprendė atsiskirti ir įsteigti naują parapiją Beceiluose. Klebonas padovanojo jiems bažnytines vėliavas ir altorėlius, po atsisveikinimo pamaldų jie buvo palydėti iki patapijos ribų. 1917 m. Motiejus Simonaitis dalyvavo Vilniaus konferencijoje, išrinkusioje Lietuvos Tarybą, paskelbusią šalies Nepriklausomybę. Punske buvo įkurtas lietuviškas valsčius, bet netrukus miestelį užėmė lenkų kariuomenė. Klebonas M. Simonaitis buvo persekiojamas ir 1922 m. jis mirė.

M. Simonaičio įpėdiniu buvo kun. Juozas Švedas. 1926 m. prie parapijos buvo prijungtas Budzisko kaimas. Nors buvo siekama pakantumo, pamaldos vyko dviem kalbom, bet nesutarimų tarp lenkų ir lietuvių tikinčiųjų išvengti nepavyko. 1932 m. klebonas J. Švedas buvo priverstas Punską palikti ir pasitraukė į Lietuvą. Iš Smalėnų persikėlęs kun. Viktoras Budrevičius Punske klebonavo 1932-36 m., su parapijiečiais nesutarė dėl mėginimų įvesti per pamaldas grigališkąjį choralą. Bažnyčioje giedojo Punsko choras (vadovas Kostas Cibulskas). Kunigu Antanui Žieviui teko vadovauti parapijai prieškariu ir nelengvais Antrojo pasaulinio karo metais, kai religinė veikla buvo ribojama. Per mūšius sudegė klebonija.

Po kunigo A. Švedo mirties (1949 m.) sielovados veiklai vadovavo kun. Ramanauskas, vėliau – kun. Kaminskas. Pastarasis nebeleido bažnyčioje giedoti rožinį lietuviškai. Parapijiečių delegaciją, nuvykusi pas vyskupą, prašė paskirti klebonu dvasininką, geriau suprantantį lietuvių tikinčiųjų jausmus – geriausiai lietuvį. Kunigas Šuminskas, persikėlęs į Punską, vėl leido bažnyčioje giedoti lietuviškai. 1967 m. klebonu paskiriamas kun. Ignas Dzirmeika. Jo rūpesčiu Žolinės atlaidai tapo visos parapijos švente, per kurią aplink bažnyčią eina procesija, moterys būna apsirengusios lietuviškais tautiniais rūbais. Tuo metu JAV lietuvių lėšomis Vidugiriuose pastatoma nauja bažnyčia ir I. Dzirmeika nusprendė dalį tikinčiųjų nuo Punsko parapijos atskirti ir įsteigti naują parapiją. Punskiečiai su tuo nesutiko ir Elko vyskupo prašė kunigą iš Punsko atšaukti. Vidugirių Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčia tapo Punsko Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios filija. Naujasis klebonas Janas Ježis Macekas savarankiškai išmoko lietuvių kalbą ir religinius patarnavimus atliko lietuviškai. Nuo 1999 m. jo pareigas perėmė kun. Česlovas Baganas.

Architektūra

Neogotikinė bažnyčia ant Punsko ežero kranto pastatyta iš plytų ir lauko akmenų mūro yra iš išorės dalinai tinkuota, trijų navų. Į viršų iškilę du bokštai po 35 metrus, kairiajame įkelti trys varpai. Vidaus sienos tinkuotos, baltai dažytos, puoštos lietuviškų tautinių juostų ornamentais. Penki altoriai:

• ąžuolinis pagrindinis altorius, kurio centre Nukryžiuoto Kristaus, šv. Marijos, šv. Jono ir klūpančios Magdalenos skulptūros,
• dešininėje navoje – Gailėstingosios Dievo Motinos paveikslas,
• kairinėje navoje – šv. Jurgio paveikslas,
• dešininėje koplyčioje – altorius su Dievo Motinos Pasaulio Karalienės skulptūra,
• kairinėje koplyčioje – altorius su šv. Petro ir šv. Povilo paveikslais.

Bažnyčioje gausu šventųjų paveikslų, skulptūrų, vitražų. Jau už šventoriaus stovi keletas lietuviškų koplytstulpių, vienas jų skirtas partizanams, kovojusiems prieš komunistinio režimo įsigalėjimą Punsko krašte.

Nuorodos

• Bažnyčia nuotraukose^{[neveikianti nuoroda]}
• Bažnyčios nuotraukos Archyvuota kopija 2009-10-07 iš Wayback Machine projekto.
• Parapijos istorija
• Punsko bažnyčios jubiliejus. Pirma dalis^{[neveikianti nuoroda]}
• Punsko bažnyčios jubiliejus. Antra dalis Archyvuota kopija 2008-01-29 iš Wayback Machine projekto.
• Paminklas Punsko parapijos 400-mečiui Archyvuota kopija 2008-04-19 iš Wayback Machine projekto.
• Bažnytiniai dokumentai

Literatūra

• Julianna Racis. Dzieje osadnictwa w parafii Puńsk, Aušra, Punskas, 1996;
• Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. Vilnius, 1989;
• Sigitas Birgelis. Punsko parapija/Parafia Puńsk 1597–2007, Aušra, Punskas, 2007.