Pumpėnai
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pumpėnai – miestelis Pasvalio rajono savivaldybėje, prie Via Baltica magistralės ruožo A10 Panevėžys–Pasvalys–Bauskė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi mūrinė Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (nuo 1818 m.), yra išlikęs buvęs karmelitų vienuolynas, Pumpėnų gimnazija, biblioteka, paštas (LT-39012), ambulatorija. Išlikęs senas raudonų plytų vėjo malūnas.
| Pumpėnai | ||
|---|---|---|
 | ||
  Pumpėnai |
||
| 55.936°š. pl. 24.338°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Panevėžio apskritis | |
| Savivaldybė |  Pasvalio rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Pumpėnų seniūnija | |
| Gyventojų | 661 | |
 Vikiteka | Pumpėnai | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Помпяны[2][3] | |
Greta miestelio įsikūręs Pumpėnų viensėdis.
Etimologija
Senovės žmonės vietovardį sieja su pavarde. Pasakojama, kad jis kilęs iš kadaise gyvenusio ponų miškų eigulio Pompos (Pumpos) pavardės (asmenvardinis vietovardis). Jo saugomas miškas buvo arti dabartinio miestelio. Eigulys turėjęs gausią šeimą, jo sūnūs pradėję statydintis nuosavus namus dabartinio miestelio vietoje. Kadangi buvę daug Pumpų, tai ir vietovė praminta Pumpėnais (asmenvardinis vietovardis). XX a. tarpukariu buvo minimi kaip Pumpenai.
Istorija
Pirmoji Pumpėnų bažnyčia pastatyta iki 1638 m. Miestelis atsirado kartu su vienuolių karmelitų apgyvendinimu XVII a. pradžioje. 1665 m. senosios regulos karmelitų vienuolyną savo lėšomis pastatė Povilas ir Jurgis Zavadskiai bei Juozapas Šyšla. Vienuolyno pastatas buvo medinis, 1770 m. jis sudegė. 1792 m. miesteliui suteiktos Magdeburgo teisės. 1797 m. gaisras dar kartą sunaikino atstatytą medinį pastatą.
1827 m. pastatytas mūrinis vienuolyno pastatas. 1830 m. inventoriuje nurodoma, jog vienuolynas sumūrytas iš plytų, vienaaukštis, fasadu atsuktas į kairįjį bažnyčios šoną. Vienuoliai išlaikė pradžios mokyklą ir špitolę. Numalšinusi 1831 m. sukilimą, Rusijos valdžia 1832 m. uždarė karmelitų vienuolyną, atėmė jam priklausantį Banionių dvarą. Tada vienuoliai karmelitai iš Pumpėnų išsikėlė ir daugiau į juos nebegrįžo. XIX a. pabaigoje Pumpėnai – Panevėžio apskrities miestelis, valsčiaus centras.[4]
1918 m. paskelbus Lietuvos valstybingumo atkūrimą, prasidėjo administraciniai pertvarkymai. Keitėsi ir Pumpėnų miestelio priklausomybė. 1919 m. liepos 1 d., priėmus savivaldos įstatymą, Pasvalys tapo apskrities centru, o Pumpėnai – valsčiumi.
1923 m. Pumpėnų valsčius jungė 128 vietoves, 1271 ūkį ir 8224 gyventojus. Pačiuose Pumpėnuose buvo 110 gyvenamųjų namų ir 1139 gyventojai, kurių skaičius vis didėjo. 1924 m. pastatytas raudonų plytų vėjo malūnas (12 m aukščio). 1939 m. Pumpėnuose jau buvo 1400 gyventojų.
1940 m. bolševikų okupaciją dar prisimena daugelis Pumpėnų gyventojų. Raudonoji armija į Pumpėnus atžygiavo 1940 m. birželio 16 d. Kariuomenei praėjus, miestelyje tik trumpą laiką buvo ramu. Iš Pumpėnų apylinkių 1946–1953 m. ištremta apie 500 žmonių. Prieš Sovietų okupacinę valdžią Pumpėnų apylinkėse veikė Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės Lietuvos partizanai.
Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2013 m. patvirtintas Pumpėnų herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Pumpėnų valsčiaus centras | Panevėžio apskritis |
| 1919–1926 m. | Biržų apskritis | |
| 1926–1947 m. | Panevėžio apskritis | |
| 1947–1950 m. | Pasvalio apskritis | |
| 1950–1959 m. | Pumpėnų apylinkės centras | Joniškėlio rajonas |
| 1959–1995 m. | Pasvalio rajonas | |
| 1995– | Pumpėnų seniūnijos centras | Pasvalio rajono savivaldybė |
Gyventojai
 | ||||||
| 1868 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1898 m.*[2] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | 1979 m.sur.[8] |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 793 | 1 480 | 1 471 | 1 139 | 1 058 | 900 | 1 062 |
| 1981 m.[9] | 1986 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | 2021 m.sur.[14] | - |
| 960 | 1 106 | 953 | 952 | 855 | 661 | - |
| ||||||
Žymūs žmonės
- Felicijonas Lelis (1870–1949), visuomenės veikėjas, kunigas
- Aleksandras Balčiauskas (1907–1952), evangelikų reformatų kunigas
- Kazys Knizikevičius (1915–2009), gydytojas rentgenologas, Šiaulių miesto garbės pilietis
- Česlovas Kavaliauskas (1923–1997), kunigas, teologas, poetas, Biblijos vertėjas
- Petras Abukevičius (1928–1997), kino režisierius, operatorius
- Regina Rasa Dočkutė (1938–), grafikė
- Kęstutis Krasauskas (1968–), skulptorius
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.