Remove ads
From Wikipedia, the free encyclopedia
Pranciškus Petras Būčys (1872 m. rugpjūčio 20 d. Šilgaliuose, Naumiesčio apskrityje – 1951 m. spalio 25 d. Romoje, Italijoje) – Lietuvos Rytų apeigų (Unitų) vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras.
Pranciškus Petras Būčys | |
---|---|
Gimė | 1872 m. rugpjūčio 20 d. Šilgaliai, Naumiesčio apskritis |
Mirė | 1951 m. spalio 25 d. (79 metai) Roma, Italija |
Palaidotas (-a) | Verano kapinėse |
Veikla | Lietuvos Rytų apeigų vyskupas, teologas, marijonas, Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikas, teologijos daktaras. |
1895 m. baigė Seinų kunigų seminariją, 1899 m. – Sankt Peterburgo dvasinę akademiją, įšventintas kunigu. 1899–1901 m. studijavo Fribūro universitete, teologijos daktaras.
1902–1916 m. su pertraukomis dėstė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje; 1912–1915 m. ėjo rektoriaus pareigas, kaip ne lenkas rektoriumi nepaskirtas. 1905 m. su kitais parengė Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programos projektą; vienas Didžiojo Vilniaus Seimo pirmininkų. Nuo 1909 m. marijonas. 1915–1916 m. kunigavo lietuvių karo pabėgėlių kolonijoje prie Maskvos. 1916–1921 m. gyveno JAV, lietuviškų parapijų klebonas, nuo 1918 m. kazimieriečių vienuolyno Čikagoje kapelionas, 1918–1921 m. laikraščio „Draugas“ redaktorius.
1921 m. grįžo į Lietuvą. 1922–1927 m. dėstė Lietuvos universitete, 1924–1925 m. Lietuvos universiteto rektorius. 1927–1933 m. ir nuo 1939 m. marijonų kongregacijos gen. vyresnysis. 1930 m. Rytų apeigų vyskupas. Įkūrė marijonų namų Lietuvoje ir užsienyje, parašė instrukcijas vienuolijos nariams, statutus, pasauliečių apaštalavimo taisykles, vienuoliją suskirstė į provincijas. 1928–1935 m. ir nuo 1939 m. gyveno Romoje. Nuo 1929 m. popiežiaus komisijos Rusijai patarėjas; organizavo katalikų misijas tarp rusų. 1934 m. Harbine leido laikraštį „Katoličeskij vestnik“. 1935–1936 m. Telšių kunigų seminarijos dvasios vadas. 1936 m. išrinktas Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademiku.
Bendradarbiavo leidiniuose „Vienybė lietuvninkų“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Kosmos“ ir kt.), parašė atsiminimų.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.