Pogarenda

Pogarenda (dzūk. Pagarenda) – buvęs kaimas Varėnos rajone, Marcinkonių seniūnijos pietuose, šalia Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos, 15 km į pietus nuo Marcinkonių. Tai viena labiausiai į pietus nutolusių Lietuvos vietų. Kaimą iš visų pusių supa Gudų giria, pietiniu pakraščiu prateka Katra. Toliau į šiaurės rytus prasideda Čepkelių raistas, o kaimas įeina į rezervato teritoriją. Pogarenda pasiekiama miško keliuku iš Musteikos, kuri nutolusi 7,5 km į šiaurės vakarus.

Pogarendos kaimavietė. Elektros stulpas, menantis kaimą

Tado Ivanausko obelynas

Karaliaus šulinys Klodzių Brade (naujasis)

Pogarenda
Gyvenvietė panaikinta 2017 m.
[[Vaizdas:Pogarenda, girininkija.JPG|{{#if:275px|270px]] Pogarendos girininkijos griuvėsiai
Pogarenda
53.936°š. pl. 24.481°r. ilg. / 53.936; 24.481 (Pogarenda)
Apskritis	Alytaus apskritis
Savivaldybė	Varėnos rajono savivaldybė
Seniūnija	Marcinkonių seniūnija
Vikiteka	Pogarenda
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Põgarenda Kilmininkas: Põgarendos
Istoriniai pavadinimai	lenk. Pohorenda[2]

2 km nuo Pogarendos, Kodzių Brade yra taip vadinamas „Karaliaus šulinys“. Pasak legendos (kuri sueiliuota Pogarendos girininko Antano Dzevočkos) iš šio šulinio gėręs karalius Vladislovas IV Vaza.^[3] XX a. pab. šulinys atkurtas naujoje vietoje.

Etimologija

Vietovardis neaiškios kilmės. Pagal žodžio kamieną būtų nesunku atstatyti kilmę iš blrs. пагарэць („sudegti“), пагарэлец („sudegėlis, kieno namai sudegė“), juoba, kad kitapus Katros yra miškas, žymimas lenk. Gorjaczy Bór („degęs šilas“). Tačiau didelį įtarimą kelia slavų kalboms nebūdinga galūnė -enda. Galima įtarti, kad tai iškraipytas senesnis lietuviškas vietovardis, padarytas iš žodžio grañdas („pakiluma tarp pelkių“), pvz. iš junginio pas grandą.^[4]

Istorija

Pasak vietos gyventojų pasakojimų, Pogarendą įkūrę 3 broliai, po nesėkmingo 1863 m. sukilimo pabėgę iš Pelaunios kaimo.^[5]

XIX a. Pogarenda buvo apyrubė Gardino apskrities Beržtų valsčiuje.^[6] Pogarendoje dažnai mėgdavo lankytis gamtininkas Tadas Ivanauskas. 1936 m. jis kartu su Stanislovu Uškevičiumi čia įveisė obelyną.^[5]

Tarpukariu šalia Pogarendos buvo nutiestas siaurasis geležinkelis („Prancūzkelis“) miško medienai išvežti, jungęs Marcinkonis su dabartine Baltarusijos teritorija.

Kaime veikė Katros girininkija. Apylinkėse plytėjo karinis poligonas, besidriekęs link Gardino. Nuošalias vietoves aplink Pogarendos kaimą pamėgę vilkai. Kaimui sunykus, vilkų gaujų pėdsakus žiemą galima aptikti pačioje kaimavietėje. Sausumos sąsmauka, ant kurios stovėjo Pogarenda, vilkai gali judėti tarp Čepkelių raisto ir Musteikos miškų.^[7]

1986 m. Pogarendos gyventojai iškeldinti dėl plečiamo karinio poligono (dalis persikėlė į Lietuvą, dalis – į Baltarusiją). 1992 m. Pogarenda įtraukta į Čepkelių rezervatą.^[5]

2017 m. Pogarendos kaimas oficialiai panaikintas, jo žemes prijungiant prie Musteikos.^[8]

Gyventojai

Pagal lenkų valdžios 1921 m. atliktą surašymą kaime gyveno 41 žmonės, iš kurių 39 buvo užrašyti lenkais, 1 baltarusiu ir 1 lietuviu.^[9]

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m.[10]	1921 m.[11]	1959 m.sur.[12]	1970 m.sur.[12]	1979 m.sur.[13]	1989 m.sur.[14]	2001 m.sur.[15]	2011 m.sur.[16]
31	43	29	35	19	6	0	0

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Lenkų okupuoto Vilniaus krašto žemėlapis tarpukaryje 1926 m.
3. Musteika, sudarė Henrikas Gudavičius. Marcinkonys: Dzūkijos nacionalinis parkas, 1997.
4. Šarūnas Šimkus. Varėnos krašto vietovardžių etimologinis žodynas. – Vilnius, Liutauras Leščinskas, 2023. // psl. 50.
5. Informacija iš stendo: Profesorius Tadas Ivanauskas ir Pagarendos kaimas
6. Pogorenda. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 503 psl. (lenk.)
7. Eugenijus Drobelis. Vidur girių. Vilnius: Baltijos aplinkos forumas. 2014. p. 62.
8. Filomena Kavoliūtė. Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų kaitos apžvalga (XX a. antra pusė), Vilniaus universitetas, 2017 m.
9. 1921 m. Lenkijos gyventojų surašymo duomenys (lenk.)
10. Указатель населеннымъ мѣстностямъ Гродненской губерніи, съ относящимися къ нимъ необходимыми свѣдѣніями. – Гродна, Губернская Типографія: 1905.
11. Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
12. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
14. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
15. Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės
	Musteika – 7,5 km		Katra – 9 km