Piotras Jaroševičius (lenk. Piotr Jaroszewicz, 1909 m. spalio 8 d. Nesvyžiuje – 1992 m. rugsėjo 1 d. Varšuvoje – Lenkijos valstybės veikėjas, buvęs LLR Ministrų tarybos pirmininkas (1970–1980 m.). Divizijos generolas (1950 m.). Nužudytas kartu su žmona.
Biografija
1929 m. baigė mokytojų seminariją, dirbo mokytoju, mokyklos direktoriumi. Okupavus Lenkiją, 1939 m. persikėlė į TSRS teritoriją, pradėjo dirbti Pinsko mokyklos direktroiumi, tačiau netrukus su šeima ištremtas į Archangelsko sritį.[1]
1943 m. įstojo į TSRS gilumoje formuotą generolo Z.Berlingo vadovaujamą lenkų armiją. 1944 m. įstojo į Lenkijos darbininkų partiją. Karą baigė būdamas 1-osios lenkų armijos vado pavaduotoju politiniam darbui. 1945–1950 m. buvo Lenkijos kariuomenės Vyriausiosios politinės valdybos viršininkas, Gynybos ministro pavaduotojas.
1950‒1952 m. buvo Valstybinės ekonominio planavimo komisijos pirmininko pavaduotojas, 1952‒1970 m. – LLR Ministrų tarybos pirmininko pavaduotojas, 1954‒1956 m. tuo pat metu ir Kalnakasybos ministras. Kurį laiką buvo LLR atstovu Ekonominio tarpusavio bendradarbiavimo taryboje.
Nuo 1970 m. gruodžio mėn. iki 1980 m. vasario mėn. – LLR Ministrų tarybos pirmininkas.
Kartu su E.Gereku vykdė skolinimusi paremtą ekonominę politiką, kuri laikinai pakėlė lenkų pragyvenimo lygį, tačiau netrukus sukėlė ekonominę krizę ir neramumus šalyje 1976 ir 1980 m.
Nuo pat Lenkijos jungtinės darbininkų partijos įsteigimo 1948 m. buvo partijos CK narys, nuo 1964 m. – kandidatas į CK Politinio biuro narius, 1970–1980 m. – Politinio biuro narys. 1947–1981 m. buvo Seimo deputatas.[2]
1981 m. generolui V.Jaruzelskiui Lenkijoje įvedus karinę padėtį apkaltintas ekonominėmis klaidomis, pašalintas iš LJDP ir kurį laiką buvo internuotas.
Vėliau politinėje veikloje nebedalyvavo. 1992 m. rugsėjo 1 d. nužudytas kartu su antraja žmona savo namuose Varšuvos priemiestyje.[3] Nusikaltimas iki šiol neišaiškintas.
Šaltiniai
.svg){kind=small}
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
