From Wikipedia, the free encyclopedia
Paryžiaus-Buržė oro uostas (pranc. Aéroport de Paris – Le Bourget) (IATA kodas: LBG, ICAO kodas: LFPB) – oro uostas, esantis 11 km į šiaurę nuo Paryžiaus, Buržė komunoje.
Paryžiaus-Buržė oro uostas Aéroport de Paris – Le Bourget | |||
IATA: LBG - ICAO: LFPB | |||
---|---|---|---|
Parametrai | |||
Aerodromo tipas | civilinis | ||
Operatorius | Aéroports de Paris | ||
Aukštis virš jūros lygio | 67 m | ||
Koordinatės | 48°58′10″ š. pl. 002°26′29″ r. ilg. | ||
Tinklalapis | Paris-Le Bourget | ||
Kilimo ir tūpimo takai | |||
Kryptis | Matmenys | Danga | |
ilgis (m) | plotis (m) | ||
03/21 | 2 665 | 60 | Bituminis betonas |
07/25 | 3 000 | 45 | Bituminis betonas |
09/27 | 1 845 | 45 | Bituminis betonas |
Naudojamas bendrajai aviacijai (verslo lėktuvams), aviacijos šventėms (nuo 1953 m. nelyginiais metais vyksta Paryžiaus aviacijos paroda). Įsikūręs Prancūzų aviacijos muziejus.
1919 m. pradėti pirmieji komerciniai skrydžiai; vienintelis Paryžiaus oro uostas iki 1932 m., tada atidarytas Orli oro uostas. Labiausiai žinomas kaip istorinio Čarlzo Lindbergo skrydžio per Atlanto vandenyną 1927 m. nusileidimo taškas, taip pat kaip dvisparnio lėktuvo „Baltasis paukštis“ (L'Oiseau Blanc) skrydžio, kuris įvyko dvejomis savaitėmis anksčiau už Č. Lindbergo skrydį, išvykimo taškas. Buržė oro uostas taip pat buvo paminėtas Deno Brauno romane „Da Vinčio kodas“.
1940 m. birželio 25 d. išsilaipinęs Buržė oro uoste Adolfas Hitleris kartu su Albertu Špejeriu ir palyda pirmą ir paskutinį kartą apsilankė Paryžiuje.[1]
1961 m. birželio 16 d. Buržė oro uoste dezertyravo Rusijos baleto šokėjas Rudolfas Nurejevas.
1977 m. nutraukti tarptautiniai skrydžiai. 1980 m. ir vietiniai, paliekant tik verslo tikslams skirtus skrydžius.
Yra statula paminėti prancūzei Raymonde de Laroche, kuri tapo pirmąją moterimi, išsilaikiusia piloto teises.
2000 m. liepos 25 d. bandydamas nusileisti sudužo Concorde lėktuvas.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.