Nikolajus Vavilovas (rus. Никола́й Ива́нович Вави́лов, 1887 m. lapkričio 25 d. Maskvoje – 1943 m. sausio 26 d. Saratove) – vienas žymiausių rusų mokslininkų – genetikas, botanikas, selekcininkas, geografas, SSRS Mokslų akademijos narys, Sąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (ВАСХНИЛ) prezidentas (1929–1935 m.), viceprezidentas (1935–1940), SSRS geografijos draugijos prezidentas (1931–1940 m.), Sąjunginio augalininkystės instituto įkūrėjas ir direktorius (1920–1940 m.), SSRS Mokslų akademijos Genetikos instituto direktorius (1930–1940 m.).[1]
Brolis – garsus fizikas Sergejus Vavilovas.
Pasiekimai
Orgnizavo botanikos-agronomijos ekspedicijas ir tyrinėjo senovės kultūrinių augalų formavimosi židinius visuose (išskyrus Australiją) žemynuose, sukūrė kultūrinių augalų atsiradimo pasauliniuose centruose teoriją. Moksliškai pagrindė augalų imunitetą ir įgimtą kaitą. Ypač daug prisidėjo kuriant rūšių teoriją. N. Vavilovui vadovaujant buvo suformuota stambiausia pasaulyje kultūrinių augalų sėklų kolekcija. Jis sukūrė lauko kultūrų valstybinių bandymų sistemą.
Žuvo stalininių represijų metais: 1940 m. sufabrikavus bylą suimtas, 1941 m. nuteistas sušaudyti (vėliau nuosprendis pakeistas 20 metų kalėti). 1943 m. kalėjime mirė. 1955 m. reabilituotas.
1987-uosius, minint N. Vavilovo 100-tąsias gimimo metines UNESCO buvo paskelbusi Vavilovo metais.
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
