Nemakščiai

Nemakščiai – miestelis Raseinių rajono savivaldybėje, tarp Žemaičių plento ir automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , vidury ruožo Viduklė–Kryžkalnis. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietų ir Šiaurės). Stovi Nemakščių Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1942 m.), veikia Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija, biblioteka, paštas (LT-60040).

Nemakščių bažnyčia

Nemakščiai
[[Vaizdas:Nemaksciai1.jpg|{{#if:280px|270px]]
Nemakščiai
55.429°š. pl. 22.774°r. ilg. / 55.429; 22.774 (Nemakščiai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Raseinių rajono savivaldybė
Seniūnija	Nemakščių seniūnija
Gyventojų (2021)	639
Vikiteka	Nemakščiai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Nemãkščiai Kilmininkas: Nemãkščių Naudininkas: Nemãkščiams Galininkas: Nemakščiùs Įnagininkas: Nemãkščiais Vietininkas: Nemãkščiuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Немокшты[2]

Etimologija

Ženklas „Nemakščiai. 630“

Nemakščiai – tikriausiai vandenvardinis vietovardis, kildinamas iš buvusio ežero vardo Nemakšta ar Nemakštas (istorijos šaltiniuose slaviškai rašomo Nemokšta).^[3] Šis ežeras minimas XVI a.

Liaudies etimologija mena padavimą, kad senovėje dabartinių Nemakščių vietoje augusi didžiulė giria, o prie jos stovėjęs namas, kuriame veikusi smuklė. Tą namą vietos gyventojai Namūkščiu vadinę. Laikui einant, apie jį pradėjęs formuotis kaimas, išaugęs į bažnytkaimį. Jį pagal pirmąjį čia stovėjusį namą Namokščiais imta vadinti, vėliau – Nemakščiais.

Geografija

Miestelis 5 km nuo Viduklės geležinkelio stoties, 13 km nuo Skaudvilės, prie Kauno–Klaipėdos plento, automagistralės  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , 7 km nuo Rygos–Karaliaučiaus plento. Yra smėlio telkinys.

Istorija

1386 m. Nemakščių vietovė (Nemaxte) paminėta kryžiuočių karo kelių aprašyme. Jame nurodoma, kad prie Nemakščių yra didelis ežeras ir Šventasis miškas.

1590 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėtas Nemakščių miestelis. Apie 1590 m. čia pastatyta Romos katalikų koplyčia. Laikyti pamaldų į Nemakščius atvykdavo kunigas iš Viduklės. XVI a. Nemakščių dvaras ir miestelis priklausė Viduklės pavietui. Nemakščiai buvo valsčiaus centras, čia vykdavo turgūs. 1636 m. Nemakščiuose pirmąją katalikų bažnyčią pastatė žemaičių seniūnas Jeronimas Valavičius. Ji buvo medinė. Tais metais įkurta ir parapija, parapinė mokykla. Šią bažnyčią karalius Vladislovas Vaza aprūpino žeme ir kitais turtais.

1724 m. Nemakščiams suteiktos prekybinės privilegijos. 1773 m. Nemakščių parapinėje mokykloje buvo 53 mokiniai. 1724 m. karalius Augustas II Nemakščiams suteikė privilegiją rengti savaitinius turgus. 1768 m. Stanislovas Augustas Nemakščiams suteikė teisę rengti savaitinius turgus ir metinius prekymečius. Turgūs čia vykdavo per Šv. Juozapą, Šv. Jurgį, Švč. Trejybės šventę, per Šv. Baltramiejų, Šv. Simoną Judą. Žvirzdėje, kuri yra apie 2 km nuo Nemakščių, per Šv. Simoną vykdavo didžiuliai ožkų turgūs. Apie 1780 m. vietoje sudegusios bažnyčios pastatyta nauja. Statyba rūpinosi kunigas Počuipis. Ši bažnyčia sudegė 1814 m. Nuo 1785 m. Nemakščiuose buvo rengiami savaitiniai turgūs ir penki prekymečiai per metus.

1812 m. Nemakščius ir jų apylinkes nusiaubė Napoleono kariuomenė. 1826 m. klebono J. Stželeckio rūpesčiu Nemakščių katalikų bažnyčia atstatyta. 1831 m. Nemakščių apylinkėse siautė choleros epidemija, kurios metu ypač daug numirė žydų tautybės žmonių. 1831 ir 1863 m. Nemakščių valsčiaus gyventojai aktyviai dalyvavo sukilimuose. Jiems pralaimėjus, į Molavėnų ir Griaužų kaimus atkelta nemažai rusų kolonistų. 1841 m. Nemakščių parapijoje buvo 2749 gyventojai. 1863 m. sukilėliai sunaikino Nemakščių valsčiaus bylas ir kitus dokumentus. 1863 m. Nemakščiuose pradėjo veikti rusiška mokykla. 1881 m. Nemakščiuose pastatyta nauja bažnyčia (tuo metu ji buvo viena iš didžiausių medinių bažnyčių Žemaitijoje). Prieš Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčios šventorius buvo išpuoštas vertingomis vietos meistrų išdrožtomis medžio skulptūromis. 1897 m. Nemakščiuose buvo 1180 gyventojų. XIX a. miestelis buvo Raseinių apskrityje.^[4]

Lurdas

Etnografijos muziejus

Sodyba, kur veikia Aštuonračio muziejus

Prieš I pasaulinį karą Nemakščiuose gyveno 1 250 žmonių (iš jų 800 žydų, 200 rusų, 150 vokiečių, 50 lenkų, 50 lietuvių). Vyskupo M. Valančiaus laikais Nemakščiuose veikė mokykla (1853 m. joje mokėsi 11 vaikų). Po 1863 m. ši mokykla reorganizuota į rusišką. 1908 m. gruodžio 27 d. Nemakščiuose surengtas pirmas viešas lietuviškas vakaras. 1909 m. lapkričio 8 d. Nemakščiuose atidaryta, pašventinta lietuviška „Saulės“ skyriaus mokykla. Tais metais ją lankė 60 mokinių. Dar 80 buvo pageidaujančių joje mokytis, bet trūko vietų. 1915 m. vokiečių kariuomenė apšaudė Nemakščių bažnyčią, sugadino vargonus, suardė bokštą, o kiek vėliau išsivežė varpus. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, kunigas J. Janulaitis Nemakščiuose ir jų apylinkėse pradėjo organizuoti lietuviškas mokyklas.

1923 m. Nemakščiuose buvo 113 sodybų, 1018 gyventojų (daugumą iš jų sudarė žydų tautybės žmonės). Tuo metu veikė viena katalikų bažnyčia, 3 žydų sinagogos bei maldos namai, valdžios lėšomis pastatyta pradžios mokykla, žydų pradžios mokykla, katalikų parapinė mokykla, pieninė, bankas, paštas, vaistinė, malūnas, elektros stotelė, keliolika parduotuvių ir kt. Per Antrąjį pasaulinį karą Nemakščiai sunaikinti (nepaliesti liko tik 3 gyvenamieji namai). 1941 m. sudegė ir Nemakščių katalikų bažnyčia, o kartu su ja ir šią bažnyčią, jos šventorių puošusios medžio skulptūros. Po karo nauja medinė bažnytėlė pastatyta kunigo Juozo Ruibio rūpesčiu.

Po Antrojo pasaulinio karo Nemakščiai kolūkio centras. 1959 m. Nemakščiuose buvo 545 gyventojai. Šiuo metu Nemakščiuose gyveno apie 900 žmonių. 2003 m. rugpjūčio mėnesį įregistruota Nemakščių bendruomenės santalka. Bendruomenė siekia vienyti gyventojus sprendžiant kultūros, socialines, ūkines ir kitas problemas. Aktyvios ir Užkalnių, Balčių, Pašešuvio bendruomenės. Nemakščiuose pastatyta nauja šiuolaikinės architektūros bažnyčia (projekto autorius Vytautas Makaraitis). 2005 m. rugpjūčio 1 d. patvirtintas Nemakščių herbas.

Nemakščiuose veikia du muziejai – Etnografijos muziejus (vad. A. Girčys) ir Aštuonračio muziejus – „muziejuks“ (vad. L. Tamulevičius).

Nemakščių kapinės įsikūrusios Smeltynėje, senosios žydų kapinės – prie kelio į Viduklę.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XVI a.	Nemakščių valsčiaus centras	Viduklės pavietas?
1861 m. – XIX a. pabaiga		Raseinių apskritis
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia	Skaudvilės valsčius
1919–1950 m.	Nemakščių valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1950–1962 m.	Nemakščių apylinkės centras	Skaudvilės rajonas
1962–1995 m.		Raseinių rajonas
1995–	Nemakščių seniūnijos centras	Raseinių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1811 m. ir 2021 m.
1811 m.	1841 m.	1867 m.*[2]	1897 m.sur.	1923 m.sur.[5]	1959 m.sur.[6]	1970 m.sur.[7]	1979 m.sur.[8]
2 300	2 749	520	1 180	890	492	503	732
1980 m.[9]	1986 m.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]	-	-
720	810	927	905	748	639	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Viduklės ir Nemakščių šnektą, priklausančią žemaičių raseiniškių tarmei, aprašė V. Vitkauskas („Baltistica“, t. VII(1), 33–35 p.).

Žymūs žmonės

• Pšemislas Neveravičius (1865–1936), aštuonratės transporto priemonės važiuoklės išradėjas
• Stanislovas Kindziulis (1930–2008), gydytojas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 416 psl.
3. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
4. Niemokszty (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 98 psl. (lenk.)
5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
6. Nemakščiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 676 psl.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
9. Nemakščiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 136 psl.
10. Algimantas Miškinis ir kt. Nemakščiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 192
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Nemakščiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 507 psl.
• Nemakščiai ir seniūnijos piliakalniai Archyvuota kopija 2006-06-29 iš Wayback Machine projekto.
• Aštuonračio muziejus – „muziejuks“ Archyvuota kopija 2016-01-09 iš Wayback Machine projekto.

Aplinkinės gyvenvietės
	Kryžkalnis – 7 km Užkalniai – 4 km	Balčiai – 10 km
	Adakavas – 9 km SKAUDVILĖ – 14 km		Aukštkeliai – 4 km VIDUKLĖ – 9 km
	Kartupiai – 11 km ERŽVILKAS – 18 km