Melnragė

Melnragė – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo miesto centro ir Kuršių marių sąlajos su Baltijos jūra (Klaipėdos kanalo).^[2] Klaipėdos kurortinė zona. Pietinė dalis vadinama Melnrage I, o šiaurinė dalis – Melnrage II. Pietuose Melnragė siekia Šiaurinį molą ir Klaipėdos uosto prieigas, rytuose juosiama Klaipėdos miško, pro kurį eina Klaipėdos–Šiaulių geležinkelis bei kelias  2217  Klaipėda–Dargužiai–Karklė , o šiaurėje pereina į Girulius. Baltijos jūros pakrantėje driekiasi Melnragės–Girulių paplūdimys. Yra buvęs seniūnijos pastatas, biblioteka, prekybos centras, pietuose stovi Klaipėdos švyturys. Būdingi nuosavi gyvenamieji namai, moteliai, yra viešbutis „Morena“.

Melnragė
Vietovė prijungta prie miesto 1946 m.
[[Vaizdas:Melnrages seniunija.jpg|{{#if:265px|270px]] Pastatas, kuriame buvo įsikūrusi seniūnija
Melnragė
55.744°š. pl. 21.089°r. ilg. / 55.744; 21.089 (Melnragė)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Klaipėdos miesto savivaldybė
Seniūnija	Melnragės ir Girulių seniūnija
Vikiteka	Melnragė
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Mel̃nragė Kilmininkas: Mel̃nragės Naudininkas: Mel̃nragei Galininkas: Mel̃nragę Įnagininkas: Mel̃nrage Vietininkas: Mel̃nragėje
Istoriniai pavadinimai	vok. Mellneraggen, kuršin. Mellarags

Melnragę aptarnauja 4 ir 6 nr. autobusai, 24 nr. miesto mikroautobusas ir 6 nr. maršrutinis taksi.

Melnragės paplūdimys

Kryžius jūros pakrantėje

Dėl povandeninių riedulių susidaręs bangų ratas jūroje ties Melnragės paplūdimiu

Šiaurinis jūros vartų molas Melnragėje

Etimologija

Vietovės pavadinimas kilęs iš latvių kalbos žodžio melns – juodas, ragas – įprastas sausumos kyšulio pavadinimas Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje. Pavadinimą suteikė čia gyvenę kuršininkai.

Istorija

Melnragė nuo seno buvo žvejų kaimas. 1946 m. prijungta prie Klaipėdos miesto. Tarybiniais metais veikė kultūros namai, nepilnoji vidurinė mokykla. Seniau buvo Melnragės ir Girulių seniūnijos centras.

2007 m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2015 m.
1871 m.[3]	1905 m.[4]	1925 m.	2015 m.
370	425	403	920

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. „Žemėlapis koordinatėmis 55.74 ir 21.09“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
3. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
4. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.

Nuorodos

• Melnragė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 554 psl.
• Melnragė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 46
• Melnraga. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 656 psl.