From Wikipedia, the free encyclopedia
Melburno tramvajus – viešojo transporto dalis Melburne, Australijoje. 250 km ilgio (2019 m.) dvikelis tramvajų tinklas su 1700 stotelėmis, 500 tramvajų ir 25 maršrutais – didžiausia miesto tramvajų sistema pasaulyje.[1] Melburno tramvajai yra antra pagal pervežtų keleivių skaičių Melburno viešojo transporto rūšis po priemiestinių traukinių; 2018–2019 finansiniais metais tramvajais pervežta 205,4 mln. keleivių.[2]
| Melburno tramvajus | |
_in_Bourke_St_on_route_96,_2013.JPG) E klasės tramvajai Berko gatvėje, 2013 m. | |
| Informacija | |
|---|---|
| Vieta |  Australija, Melburnas |
| Transporto tipas | tramvajus |
| Linijų skaičius | 25 |
| Tinklalapis | Yarra Trams |
| Eksploatacija | |
| Pradėta eksploatuoti | 1885 |
| Operatorius | „Yarra Trams“ |
| Riedmenų skaičius | virš 500 |
| Techninė informacija | |
| Sistemos ilgis | 250 km |
| Geležinkelio vėžės | 1435mm |
| Sistemos žemėlapis | |
 | |
 Vikiteka: Melburno tramvajus | |
Pirmasis arklinis tramvajus Melburne pradėjo veikti 1884 m., tačiau veikė nereguliariai ir neilgai. Miesto tramvajų tinklas pradėtas tiesti 1885 m. Iki 1891 m. įrengta 75 km ilgio dvikelė lyninio tramvajaus sistema su 17 maršrutų, tuo metu buvusi viena didžiausių pasaulyje.[3] 1889 m. mieste pasirodė pirmasis elektrinis tramvajus, po keleto metų uždarytas. 1906 m. elektrinių tramvajų linijos nutiestos Sent Kildoje ir Esendone, nuo 1924 iki 1940 m. lyninio tramvajaus sistema palaipsniui pakeista elektrine.
Melburno tramvajai, ypač W klasės, tapo vienu iš miesto simbolių ir turistų traukos objektu.[4]
1877 m. Melburno verslininkai įkūrė Melburno tramvajų ir omnibusų bendrovę (Melbourne Tramway & Omnibus Company, MTOC), kuriai Viktorijos vyriausybė 1883 m. suteikė teisę organizuoti tramvajų eismą Melburno gatvėse. Įrengti tramvajų infrastruktūrą tuo pačiu nutarimu pavesta iš 12 Melburno savivaldybių sudarytam Melburno tramvajų trestui (Melbourne Tramway Trust). Buvo numatyta įrengti lyninių tramvajų tinklą pagal Jungtinėse Valstijose, San Fransiske, įrengto lyninio tramvajaus pavyzdį. Kol buvo tiesiami bėgiai ir statomos jėgainės, mieste pasirodė keletas atskirų, privačių bendrovių įrengtų arklinio tramvajaus linijų. Pirmoji – pradėjo veikti 1884 m. gruodžio 20 d. nuo Ferfildo geležinkelio stoties iki statomo Tornberio rajono. Viso mieste buvo įrengtos 7 arklinio tramvajaus linijos, paskutinė iš jų uždaryta 1923 m.[5]
Pirmasis lyninis tramvajus Melburne pradėjo veikti 1885 m. lapkričio 11 d., kai buvo atidaryta apie 6 km ilgio Spenserio gatvės–Ričmondo linija. Tiesiant bėgius, gatvėse iškastos 1,2 m gylio tranšėjos, kuriose įrengti tuneliai plieniniams lynams. Lynams traukti pastatyta jėgainė su galingais garo varikliais.[6] Iki 1891 m. mieste nutiesti 75 km dvikelių tramvajų linijų ir įrengta 12 jėgainių. Tramvajai kursavo 17 maršrutų, turėjo 1200 sąstatų; tuo metu tai buvo vienas didžiausių lyninio tramvajaus tinklų pasaulyje.[3]
Lyninio tramvajaus sąstatas buvo sudarytas iš dviejų vagonų: pirmasis buvo atviras su 20 sėdimų ir 22 stovimomis vietomis, turėjo prisijungimo prie judančio lyno mechanizmą, antrasis – uždaras su 22 sėdimomis ir 34 stovimomis vietomis. Pirmuosius sąstatus importavo iš Niujorko, vėliau tramvajus gamino Melburne. Piko valandomis judriausiuose maršrutuose tramvajai kursuodavo kas 2 min.[6] 1916 m. pasibaigus MTOC bendrovės licencijai, tramvajų ūkį perėmė Viktorijos vyriausybė.
Paskutinė lyninio tramvajaus linija įrengta 1891 m. spalio 27 d., o nuo 1924 m. lyniniai tramvajai pamažu pradėti keisti elektriniais arba autobusais. Paskutinės lyninio tramvajaus linijos uždarytos 1940 m.
Pirmoji 3,6 km ilgio elektrinio tramvajaus linija atidaryta 1889 m., bet veikė tik iki 1896 m.[7] Nuo 1906 m. elektrinių tramvajų pradėjo daugėti sparčiau – įvairios bendrovės tiesė bėgius Melburno pagrindinio, lyninio, tramvajaus tinklo pakraščiuose. 1919 m. įkurta valstybinė „Melburno ir metropolinių tramvajų valdyba“ (Melbourne & Metropolitan Tramways Board). Valdybai perduotas lyninių tramvajų tinklas, šešios iš septynių elektrinių tramvajų linijų ir vienintelė dar tebeveikianti arklinio tramvajaus linija. Palaipsniui lyninis tramvajus pradėtas keisti į elektrinį, ir iki 1940 m. lyninių ir arklinių tramvajų mieste nebeliko. Elektrinių tramvajų tinklas praplėstas, Prestono dirbtuvėse nuo 1923 m. pradėti gaminti ikoniškais tapę W klasės tramvajai.
Skirtingai nei kituose Australijos miestuose, po Antrojo pasaulinio karo Melburne tramvajų bėgių neardė, tramvajų eismo nekeitė autobusais, netgi atvirkščiai – Berko gatvėje autobusai pakeisti tramvajais. Nutiestos naujos linijos Rytų Prestone (East Preston), Rytų Bransvike (Brunswick East). Po rekordinio 260 mln. keleivių pervežimo lygio 1949 m. iki pat 1970 m. pervežtų keleivių skaičius palaipsniui mažėjo, bet tramvajų eismas buvo išsaugotas; Melburnas liko vieninteliu Australijos miestu su plačiu tramvajų tinklu.[8] Tramvajai Melburne išliko dėl keleto priežasčių: dėl plačių gatvių ir geometriškai taisyklingo jų tinklo tramvajai mažiau trukdė automobilių eismui; tramvajų uždarymui priešinosi profesinės sąjungos; į betono pagrindą įtvirtintų bėgių išardymas reikalavo pernelyg didelių išlaidų; tramvajų infrastruktūra ir riedmenys buvo palyginti nauji, pakeitę lyninius tramvajus 1920–1940 m.
1978 m. po daugiau nei 20 metų pertraukos tramvajų tinklas padidintas – prailginta tramvajaus linija Bervudo plentu. Aštuntajame dešimtmetyje W klasės tramvajai palaipsniui pakeisti Z klasės, devintajame – A klasės bei didesnės B klasės tramvajais. 1987 m. iš pertvarkytų Sent Kildos ir Port Melburno geležinkelių ruožų mieste įrengtos pirmosios greitojo tramvajaus linijos.[9] 1996–1998 m. tramvajuose automatizuotas bilietų pardavimas, atsisakyta konduktorių.
Nuo 1999 m. tramvajų ūkio pervežimų dalis privatizuota, tramvajų operatoriais tapo privačios „Swanston Trams” ir „Yarra Trams” bendrovės („Swanston Trams” netrukus pasitraukė, nuo 2004 m. visus pervežimus perėmė „Yarra Trams”).[10] Po privatizacijos abi bendrovės įsigijo naujų, žemų grindų D klasės Siemens ir C klasės Alstom tramvajų, o nuo 2013 m. miestui tiekiami E klasės Bombardier gamybos tramvajai. 2003–2005 m. prailgintos tramvajų linijos Doklandse (Docklands) ir į Boks Hilį (Box Hill) bei Pietų Vermontą (Vermont South). 2018 m. valstijos vyriausybė paskelbė apie planus nutiesti 18 km ilgio naują liniją iš Kolfildo (Caulfield) į Rouvilį (Rowville).[11]
2020 m. pradžioje mieste veikė 25 tramvajų maršrutai:[12]
| Nr. | Maršrutas | Maršrutas centre | Ilgis, km | Riedmenys | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | Rytų Kobergas – Pietų Melburno paplūdimys | Svonstono gatve | 13,2 | B2, Z3 | |
| 3 | Melburno universitetas – Rytų Malvernas | Svonstono gatve | 14,9 | B2, A1, Z3 | darbo dienomis |
| 3a | Melburno universitetas – Rytų Malvernas | Svonstono gatve | 16,3 | B2, A1, Z3 | savaitgaliais, per Sent Kildą |
| 5 | Melburno universitetas – Malvernas | Svonstono gatve | 12,6 | D1, Z3 | |
| 6 | Morlando geležinkelio stotis – Glen Airisas | Svonstono gatve | 19,0 | D1, D2, B2, Z3 | |
| 11 | Vakarų Prestonas – Viktorijos Uostas | Kolinzo gatve | 13,3 | B2, E | |
| 12 | “Victoria Gardens“ prekybos centras – Sent Kilda | Kolinzo gatve | 11,3 | A1, A2 | |
| 16 | Melburno universitetas – Kju | Svonstono gatve | 20,2 | D1, Z3 | |
| 19 | Šiaurės Kobergas – Flinderso Gatvės geležinkelio stotis | Elžbietos gatve | 10,2 | D2, B2 | |
| 30 | Šv. Vincento aikštė – Centrinė prieplauka, Doklandsas | La Trobo gatve | 2,9 | A1, A2 | |
| 35 | Žiedinis maršrutas | Flinderso, Springo, La Trobo gatvėmis, Uosto esplanada | 7,6 | W | nemokamas, turistinis |
| 48 | Šiaurės Balvinas – Viktorijos Uostas | Kolinzo gatve | 13,5 | C1, A2 | |
| 57 | Vakarų Meribernongas – Flinderso Gatvės geležinkelio stotis | Elžbietos gatve | 11,6 | Z3 | |
| 58 | Vakarų Kobergas – Turakas | Viljamo gatve | 18,2 | D1, B2, Z3 | |
| 59 | Erport Vestas – Flinderso Gatvės geležinkelio stotis | Elžbietos gatve | 14,7 | B2 | |
| 64 | Melburno universitetas – Rytų Braitonas | Svonstono gatve | 16,1 | B2, A1, Z3 | |
| 67 | Melburno universitetas – Karnegis | Svonstono gatve | 12,7 | B2, A1, Z3 | |
| 70 | Akacijų parkas – Doklandsas | Flinderso gatve | 16,5 | A2, B2 | |
| 72 | Melburno universitetas – Kambervelis | Svonstono gatve | 16,8 | D1, Z3 | |
| 75 | Pietų Vermontas – Centrinė prieplauka, Doklandsas | Flinderso gatve | 22,8 | A2, B2 | |
| 78 | Šiaurės Ričmondas – Balaklava | miesto centro nesiekia | 6,5 | A2 | |
| 82 | Futskrėjus – Muni Pondsas | miesto centro nesiekia | 9,2 | Z3 | |
| 86 | RMIT universitetas, Bandūra – Doklandsas | Berko gatve | 22,2 | B2, E | |
| 96 | Rytų Bransvikas – Sent Kildos paplūdimys | Berko gatve | 13,9 | E, C2 | greitasis |
| 109 | Boks Hilis – Port Melburnas | Kolinzo gatve | 19,2 | A2, C1 | greitasis |
Daugumoje maršrutų tramvajai darbo dienomis kursuoja iki vidurnakčio; piko valandomis – kas 5–15 min, kitomis valandomis – kas 8–20 min, vakarais – kas 20 min (82 maršrutas – kas 30 min). Savaitgaliais tramvajai kursuoja kas 8–20 min, vakarais – kas 20–30 min; 19, 67, 75, 86, 96 ir 109 maršrutais tramvajai kursuoja naktimis (kas 30 min), kitais maršrutais – iki 1:30.
Sporto ir kultūros renginių metu skiriami papildomi maršrutai į renginių arenas.
2020 m. Melburne buvo virš 500 tramvajų. Visi tramvajai pritaikyti važiuoti abiem kryptimis (kaip traukiniai): turi vairuotojo kabinas ir atitinkamų spalvų žibintus abiejuose vagono galuose, duris abiejuose šonuose ir du skirtingų krypčių strypus elektros srovei tiekti. Tramvajų galinėse stotelėse nėra įrengtų geležinkelio kilpų apsisukimui, tramvajus keičia kryptį, per iešmus pervažiuodamas į kitos krypties kelią. Tramvajai skirstomi į klases pagal „Melburno tramvajų ir omnibusų bendrovės” 1921 m. pradėtą klasifikaciją.
W klasės tramvajai – seniausi iš šiuo metu naudojamų. Talpina 75 keleivius. Pradėti gaminti 1923 m., Melburne, iš viso iki 1956 m. pagaminti 756 tramvajai. Iki XX a. devintojo dešimtmečio W klasės tramvajai buvo pagrindiniai Melburne, o nuo dešimtojo dešimtmečio nepriklausomos „National Trust of Australia” organizacijos pripažįstami Australijos kultūros paveldo dalimi.[13] W klasės tramvajus pakeitus naujesniais, nemažai jų parduota į užsienį: miestams (Kopenhagai, Sietlui, Memfiui, Edmontonui), muziejams, kolekcionieriams. Nuo 1993 m. tramvajų pardavimas į užsienį apribotas. Šiuo metu mieste naudojami 7 W8 serijos ir 1–6 SW6 serijos tramvajai:[14][15] turistiniu 35 (žiediniu) maršrutu ir tramvajams-restoranams.[16]
Z klasės tramvajai buvo skirti nusidėvėjusiai W klasei pakeisti. Buvo gaminami Melburne pagal Gioteborgo M28 tramvajaus dizainą nuo 1975 iki 1984 m., iš viso pagaminta 230 tramvajų. Z1 ir Z2 serijų tramvajai buvo nepatogūs keleiviams: turėjo tik po dvi duris, vienas įlipimui, kitas išlipimui. Įlipantys keleiviai laukdavo eilėje prie konduktoriaus, tramvajai stotelėse užtrukdavo ilgiau, nei numatyta.[17] Z3 serijos tramvajams įrengtos papildomos, trečiosios durys. Iki 2016 m. visi Z1 ir Z2 serijos tramvajai pakeisti naujesniais, miesto maršrutais kursuoja 111 Z3 serijos tramvajų.[18] Talpa – 70 keleivių.
A klasės tramvajai gaminti Melburne 1984–1987 m. Iš viso pagaminta 70 A klasės (A1 ir A2 serijų) tramvajų, 69 tebenaudojami.[19][20] A1 ir A2 serijų tramvajai skiriasi tik techninėmis detalėmis, iš kurių svarbiausia ta, kad A1 tramvajuose elektros srovei perduoti naudojamas strypas, o A2 tramvajuose – pantografas. A klasės tramvajai – mažiausi mieste, talpina iki 65 keleivių.
B klasės tramvajai buvo skirti Melburno pirmosioms greitojo tramvajaus linijoms, įrengtoms, pertvarkius buvusius geležinkelius. Gaminti Melburne 1984–1994 m. Eksperimentinės B1 serijos tramvajų neišliko, B2 serijos tramvajų pagaminta 130, visi šiuo metu tebenaudojami.[21] B klasės tramvajai – pirmieji mieste su oro kondicionieriais ir dviem sekcijomis. Talpina iki 110 keleivių.
C klasės tramvajais pakeista dalis nusidėvėjusių Z klasės tramvajų. C1 serijos žemų grindų, trijų sekcijų „Citadis” tramvajai pagaminti Prancūzijoje 2001–2002 m. „Alstom” bendrovės. Iš viso į Melburną pristatyti 36 tramvajai, visi tebenaudojami.[22] Penki C2 serijos penkių sekcijų „Citadis” tramvajai 2008 m. išnuomoti iš Miulūzo miesto, vėliau Viktorijos vyriausybė juos įsigijo. Visi 5 tebenaudojami.[23] Tramvajų talpa – 180 keleivių.
D klasės žemų grindų „Combino” tramvajai pagaminti Siemens bendrovės Vokietijoje 2002–2004 m. Melburnui buvo pristatyti 38 trijų sekcijų D1 serijos ir 21 penkių sekcijų D2 serijos tramvajai, šiuo metu miesto maršrutuose naudojami 37 D1 ir 20 D2 serijos tramvajai.[24][25] Tramvajų talpa – 90 (D1) ir 140 (D2) keleivių.
E klasės „Flexity” tramvajai – naujausi, „Bombardier Transportation” gamybos, surinkti Melburne. Trijų sekcijų tramvajai yra 33 m ilgio, 2,65 m pločio, su oro kondicionieriais ir elektronine informacijos sistema, talpina iki 210 keleivių – didžiausi iš visų Melburno tramvajų. Pirmieji du E klasės tramvajai pradėti eksploatuoti 2013 m., paskutiniai iš 50 užsakytųjų – 2017 m.[26] Nuo 2017 iki 2020 m. balandžio pagaminti dar 35 iš 40 užsakytų šiek tiek modifikuotų E2 serijos tramvajų.[27]
_in_Elizabeth_St_on_route_19_to_North_Coburg_in_PTV_livery,_December_2013.jpg)
Pagal operatoriaus „Yarra Trams” pateiktus duomenis, Melburno tramvajų tinklas – 250 km ilgio, dvikelis, su 1700 stotelėmis. Apie 75 % tinklo nutiesta gatvėmis, maždaug ketvirtadalis – atskirai nuo kitų transporto rūšių (daugiausia – iš geležinkelių pertvarkytos greitojo tramvajaus linijos).[1] Tramvajai laikomi ir remontuojami 8 depuose Bransvike, Kambervelyje (Camberwell), Esendone (Essendon), Glenhantlyje (Glenhuntly), Kju (Kew), Malverne (Malvern), Prestone ir Sautbanke (Southbank), dar 2 depuose – Rytų Prestone ir Šiaurės Ficrojuje (North Fitzroy) – tik laikomi.[28]
Melburno tramvajų sistema naudoja 600 voltų nuolatinę elektros srovę, tiekiamą kontaktiniu tinklu iš 60 per visą tramvajų tinklą paskirstytų pastočių.[29] Pastotės maitinamos 6 600, 11 000 arba 22 000 voltų kintamąja elektros srove, kuri transformuojama į 600 voltų nuolatinę srovę. Kontaktinis tinklas padalintas į 100 nepriklausomų sektorių tolygiam įtampos palaikymui ir visos sistemos apsaugai nuo galimų gedimų. Dažniausiai kontaktinį tinklą pažeidžia per didelio aukščio automobiliai, nulūžę medžiai, pažeisti atraminiai stulpai ar netoli kontaktinio tinklo kilę gaisrai.[30]
Melburno tramvajai, ypač W klasės, laikomi vienu iš miesto simbolių, svarbia jo istorijos ir kultūros dalimi. Nuo pokario metų tramvajai nuolat minimi žiniasklaidoje ir turistiniuose kelionių vadovuose apie Melburną.[4] Tramvajai rodomi 1986 m. australų kultinėje komedijoje „Malcolm” ir viename 1973 m. australų filmo „Alvin Purple” epizode bei Beasty Boy „The Rat Cage” ir AC/DC „It's a Long Way to the Top” dainų vaizdo klipuose.
„Theather Works” teatras 1982 m. „Moomba” festivalio metu 109 maršruto tramvajuje rodė spektaklį. 2006 m. Sandraugos žaidynių atidarymo ceremonijoje buvo panaudotas pagal brėžinius ir fotografijas specialiai renginiui pagamintas „skrajojantis” W klasės tramvajaus vagonas. Žaidynių metu miesto centre Žiediniu maršrutu kursavo pakistaniečių dekoratorių Karačio autobusų stiliumi išdekoruotas Z klasės tramvajus.
2006 m. Melburno miesto savivaldybė padovanojo W klasės tramvajų australei Meri Donaldson ir Danijos princui Frederikui jų vedybų proga. Tramvajus šiuo metu naudojamas Danijos tramvajų muziejuje. 2011 m. Z klasės tramvajumi, dekoruotu karališkąja atributika, nuo Federacijos aikštės iki Gubernatūros buvo vežami Anglijos karalienė Elžbieta II ir Princas Filipas, jų vizito Melburne metu. Po vizito „Karališkasis tramvajus” daugiau nei metus buvo naudojamas miesto maršrutuose.[31]
Nuo 1978 iki 1993 m. pagal „Transporting Art” projektą miesto gatvėmis važinėjo vietinių dailininkų išdažyti 36 W klasės tramvajai. Projektas atnaujintas 2013 m. Melburno tarptautinio menų festivalio metu. Kasmet atrenkami 8 Melburno dailininkai, pagal kurių paruoštą dizainą išdekoruojami 8 „Melburno dailės tramvajai” (Melbourne Art Trams), po vieną iš kiekvieno depo.[32]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
