Medija

Medija (senovės persų: Māda; graikiškai Μηδία Media) – senovinis regionas ir vėliau valstybė dabartiniame šiaurės vakarų Irane. Medai į regioną atsikraustė su pirmąja iranėnų genčių banga, II tūkst. pr. m. e. VI a. pr. m. e., po to, kai kartu su babiloniečiais nugalėjo Naujosios Asirijos imperiją, medai patys sukūrė didžiausią tų laikų imperiją, kuri gyvavo apie 60 metų, nuo Ninevijos užėmimo 612 m. pr. m. e. iki 549 m. pr. m. e., kai Kiras Didysis sukūrė Achemenidų imperiją, nugalėjęs Medijos karalių Astjagą. Medai laikomi vienais iš kurdų protėvių.

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Senovės Irano regionas Medija (Māda)
Šalis	šiaurės Iranas
Tautos	medai
Valstybės	Medų imperija (728–549 m. pr. m. e.)
Miestai	Ekbatana
Vėlesnis pav.	Azerbaidžanas
Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija

Islamiškaisiais laikais šiaurinė Medija imta vadinti Azerbaidžanu, o pietinė – Persijos Iraku.

Istorija

Medijos regionas senovėje apėmė šiaurės vakarų Iraną ir dabartinį Azerbaidžaną. Tai buvo kalvotas kraštas su nedidelėmis derlingomis lygumomis.

IX a. pr. m. e. medai yra minimi Asirijos metraščiuose kaip viena vasalinė tauta. Tuo metu visas regionas buvo padalintas tarp atskirų kunigaikštukų. Spėjama, kad tuo metu medai jau išpažino zoroastrizmą.

Valstybė

Pagrindinis straipsnis – Medijos imperija.

Medijos valstybės su sostine Ekbatanoje įkūrėju laikomas Deiokas. Jis suvienijo smulkius kunigaikštukus ir sukūrė valstybę. Pirmųjų Medijos valdovų laikai nėra labai aiškūs. Tuo metu, gali būti, medai buvo susivieniję su giminingais skitais.

Valdant Kiaksarui (624-585), Medija iš pradžių užkariavo karalystę vakaruose – Maną. 612 m. pr. m. e. jie užėmė Urartu, o vėliau sutriuškino Asiriją, įsiveržė į Kapadokiją. Tokiu būdu Medija tapo pirmąja imperija Irano teritorijoje, kuri savo galybės laikotarpiu driekėsi nuo Mažosios Azijos, dabartinio Azerbaidžano iki Afganistano.

Persijos satrapija

553 m. pr. m. e. sukilo viena Medijos imperijos provincija – Persija, kurią valdė Astjago anūkas Kyras. Persai, vadovaujami Kyro, įvykdė perversmą imperijoje ir įkūrė Achemenidų dinastiją, stipriai praplėsdami imperijos teritorijas. Medai joje užėmė gana aukštas pareigas.

Medija Achemenidų imperijoje buvo padalinta į dvi satrapijas. Pietinė Medija su centru Ekbatanoje, buvo vadinama Didžiąja Medija (XI satrapija), o šiaurinė dalis buvo sujungta su Asirija bei Armėnija.

Persų imperijoje medai susimaišė su kitomis Irano tautomis, ypač persais. Dėl to daugelis šiandieninio Irano gyventojų yra medų palikuonys, nors medų palikuonimis save laiko ir kitos vakarų Irano plokščiakalnio tautos – kurdai, lurai, isfahanai ir azeriai.

Atropatena

Po Aleksandro užkariavimų, šiaurinė Medija buvo dovanota vienam Darijaus generolui, Atropatui, kuris ilgainiui įsitvrtino šioje teritorijoje ir sukūrė nepriklausomą valstybę – Atropateną. Ji užėmė šiaurės vakarų Iraną ir Azerbaidžaną, ir buvo Azerbaidžano pirmtakė.

Pietinė Medija tuo tarpu priklausė Seleukidų imperijai, vėliau – Partų imperijai, dar vėliau – Sasanidų imperijai.