Mūro Strėvininkai

Mūro Strėvininkai – kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybėje, 8 km į pietus nuo Kaišiadorių ir 5 km į pietryčius nuo Žiežmarių. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė sentikių Strėvininkų Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė, veikia Mūro Strėvininkų pagrindinė mokykla, paštas (LT-56014), išlikęs Strėvininkų dvaras (XVII a. Oginskių dvaro rūmai), kur nuo 1936 m. veikia pensionatas. Per kaimą eina RK4718 rajoninis kelias Semeliškės–Jagėlonys–Mūro Strėvininkai–Žiežmariai.^[3]

Mūro Strėvininkai
[[Vaizdas:Strevininkai 1.jpg|{{#if:|270px]] Strėvininkų cerkvė
Mūro Strėvininkai
54.777°š. pl. 24.502°r. ilg. / 54.777; 24.502 (Mūro Strėvininkai)
Apskritis	Kauno apskritis
Savivaldybė	Kaišiadorių rajono savivaldybė
Seniūnija	Žiežmarių apylinkės seniūnija
Gyventojų (2021)	365
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Mū́ro Strėviniñkai Kilmininkas: Mū́ro Strėviniñkų Naudininkas: Mū́ro Strėviniñkams Galininkas: Mū́ro Strėvininkùs Įnagininkas: Mū́ro Strėviniñkais Vietininkas: Mū́ro Strėviniñkuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Стравеники[2]

Etimologija

Kaimo vardas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo netoliese pratekančios Strėvos upės. XVII a. Oginskiai čia pasistatė mūrinį dvarą, todėl siekiant šią vietovę skirti nuo kitų Strėvininkų, dvarvietė imta vadinti Mūro Strėvininkais.^[4]

Geografija

Strėvininkų dvaras

Kaimo šiauriniu pakraščiu teka Strėva. Žvyro karjeras. Greta kaimo stūkso Mūro Strėvininkų piliakalnis.

Istorija

1368 m. vietovę mini kryžiuočiai. Manoma, kad Mūro Strėvininkuose XIV a. čia yra buvusi pilis, kronikose minima Streben vardu, kurią 1368 m. sudegino kryžiuočiai. Prie Strėvos upės, galbūt ir prie dabartinių Mūro Strėvininkų, 1348 m. ir 1375 m. vyko mūšiai su kryžiuočiais. 1387 m. Jogailos rašte minimas Strėvininkų valsčius.

XVI a. Mūro Strėvininkus valdė Stravinskiai. 1590 m. Biruliškių kuopinio susirinkimo centrui priskirti jau Bogdanui Oginskiui priklausę Strėvininkai. 1598 m. Strėvininkų dvarininkas Petras Koplenskis susikeitė žeme su B. Oginskiu. Nuo 1600 m. tai Oginskių valda. XVII a. pastatyti prabangūs dvaro rūmai, įkurtas tekstilės fabrikas (manufaktūra). Apie 1744 m. dvare pastatyta Strėvininkų Šv. Vincento Pauliečio koplyčia. Kadangi Oginskiai palaikė 1831 m. sukilimą, valdžia iš jų atėmė dvarą ir fabriką.

XIX a. 2-oje pusėje į kaimą atsikėlė sentikiai. 1895 m. jie pastatė cerkvę, kuri 1910 m. sudegė. 1913 m. pastatyta nauja medinė cerkvė.

Sovietmečiu Mūro Strėvininkai buvo tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė.^[5]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1946 m.	Žiežmarių valsčius	Trakų apskritis
1946–1950 m.		Kaišiadorių apskritis
1950–1954 m.	Mūro Strėvininkų apylinkės centras	Žiežmarių rajonas
1954–1955 m.	Žiežmarių apylinkė
1955–1995 m.		Kaišiadorių rajonas
1995–	Žiežmarių apylinkės seniūnija	Kaišiadorių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1886 m. ir 2021 m.
1886 m.	1905 m.[6]	1923 m.sur.[7]	1959 m.sur.[8]	1970 m.sur.[9]	1979 m.sur.[10]
200	478	395	687	780	709
1986 m.[11]	1989 m.sur.[12]	2001 m.sur.[13]	2008 m.	2011 m.sur.[14]	2021 m.sur.[15]
682	563	499	493	440	365

Žymūs žmonės

• Iš šios gyvenusių dvarininkų Stravinskių giminės kilęs pasaulinio garso rusų kompozitorius Igoris Stravinskis (1882–1971). I. Stravinskis autobiografijoje rašė, kad jo protėviai Lenkijon atklydo iš Pabaltijo kraštų.

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 766 psl.
3. Rajoninis kelias Semeliškės – Jagelonys – Mūro Strėvininkai – Žiežmariai (4718)
4. Ingrida Semaškaitė. „Lietuvos dvarai“. Enciklopedinis žinynas. – Vilnius, „Algimantas“, 2010. // psl. 239
5. Mūro Strėvininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 608 psl.
6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
8. Mūro Strėvininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 645 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Mūro Strėvininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 157
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Mūriniai Strėvininkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 492 psl.