Lylavėnai

Lylavėnai – kaimas Tauragės rajono savivaldybėje, kairiajame Jūros upės krante, 4 km į pietvakarius nuo Pagramančio. Kaimas įeina į Pagramančio RP teritoriją. Seniau vadinti Litavėnais.

Pagrindinė gatvė

Viena iš sodybų

Lylavėnai
[[Vaizdas:Lylavėnai, kelias.JPG|{{#if:|270px]] Į Lylavėnus veda žvyrkelis
Lylavėnai
55.361°š. pl. 22.180°r. ilg. / 55.361; 22.180 (Lylavėnai)
Apskritis	Tauragės apskritis
Savivaldybė	Tauragės rajono savivaldybė
Seniūnija	Mažonų seniūnija
Gyventojų (2021)	10
Vikiteka	Lylavėnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Lýlavėnai Kilmininkas: Lýlavėnų Naudininkas: Lýlavėnams Galininkas: Lýlavėnus Įnagininkas: Lýlavėnais Vietininkas: Lýlavėnuose

Istorija

Gilią kaimo priešistorę mena prie Pagramančio–Didkiemio kelio esantis kapinynas, vadinamas Milžinkapiais. Prieškariu jame rasta II–IV a. radinių – ginklų ir papuošalų.

Rašytinė kaimo istorija prasideda 1384 m. Tais metais Vokiečių ordino pareigūnas sudarė karo kelio aprašymą (3-iajį). Apraše sakoma, kad Klaipėdoje prasidedantis maršrutas kerta Jūros upę, siekia Karšuvos kraštą ir toliau veda iki Littowin.

1562 m. Karšuvos valsčiaus inventoriuje Lylavėnai aprašyti kaip valdovui priklausęs 8 valakų kaimas. Minimos bajorų valdos, o XVIII–XX a. pradžios šaltiniuose – ir Lylavėnų (Paulinavos) palivarkas, kurį valdė Tilžės jėzuitai, iš jų perėmė Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Vėliau čia šeimininkavo Straševičiai ir kiti. Šiandien palivarko centras virtęs paprasta sodyba.

Po Antrojo pasaulinio karo kaimas kiek sumažėjo, tačiau 2009 m. jame tebestovėjo 8 sodybos, kuriose gyveno 23 gyventojai.

Per Lylavėnus teka Lylava, kuri piečiau kaimo įteka į Jūrą. Jos slėnį apima hidrografinis draustinis, kurį steigiant siekta išsaugoti šį upelį kaip „etaloninį“ nedidelio Jūros intako pavyzdį. Lylavos pakrantėse gausu brandžių skroblų. Čia kartais sukalena baltnugariai geniai, žaliosios, pilkosios ar juodosios meletos. Paupio žolynuose galima pastebėti retų augalų – svogūninę dantažolę, statųjį atgirį, paprastąjį kardelį, meškinį česnaką. Pavasarinio neršto metu į šį upeliuką atplaukia neršti upinės nėgės.

Kilometru žemiau Lylavos žiočių virš Jūros kabo apie 1965 m. pastatytas kabantysis lieptas. Jis jungia Lylavėnus su nuošaliu Genių kaimu. Tokie lieptai laikytini savotiškais pajūriams būdingais etnografijos paminklais.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2]	1923 m.sur.[3]	1959 m.sur.[4]	1970 m.sur.[4]	1979 m.sur.[5]	1989 m.sur.[6]	2001 m.sur.[7]	2011 m.sur.[8]	2021 m.sur.[9]
18	74	83	76	26	20	27	27	10

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
6. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
7. Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
8. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Aplinkinės gyvenvietės
	Tamošaičiai – 1 km		PAGRAMANTIS – 5 km