From Wikipedia, the free encyclopedia
Lu Siunas (kin. 魯迅, pinyin: Lǔ Xùn, tikroji pavardė Žou Šuren kin. 周樹人, pinyin: Zhōu Shùrén), 1881 m. rugsėjo 25 d. Šaosinas – 1936 m. spalio 19 d. Šanchajus) – Kinijos rašytojas, poetas, vertėjas, literatūros kritikas.
Gimė išsilavinusioje šeimoje. 1898 m. įstojo į Dziangnano karinę jūrų akademiją (江南水師學堂), po metų pervestas į akademijos kalnakasybos ir geležinkelių mokyklą, o 1902 m., kaip daug kitų studentų tuo metu, išsiųstas studijuoti į Japoniją. Medicinos studijoms Lu Siuną paskatino tėvo liga, tačiau studijuodamas Japonijoje jis apsisprendė iškeisti mediciną į literatūrą. Tam jį pastūmėjo nutikimas paskaitoje, žiūrint skaidres iš Rusijos-Japonijos karo: vienoje skaidrių buvo vaizduojama šnipinėjimu apkaltintų kinų egzekucija, kurią abejingai stebėjo kiti kinai. Vėliau Lu Siunas rašė, kad tai jį įtikino, jog gydyti kinų tautos dvasines ligas svarbiau negu fizines.
Nuo 1906 m. dirbo literatūrinį darbą Tokijuje, vertė iš vokiečių, rusų kalbų. 1909 m. grįžo į Kiniją. 1912–1926 m. dirbo Švietimo ministerijoje Pekine. 1920–1926 m. Pekino universitete dėstė kinų literatūrą. Priklausė įvairioms kairiųjų organizacijoms, bet į Kinijos komunistų partiją neįstojo.
Lu Siuno novelė „Pamišėlio dienoraštis“ (1918 m. skelbta žurnale, 1922 m. išleista novelių rinkinyje „Šauksmas“) paprastai laikoma pirmuoju moderniosios kinų grožinės literatūros kūriniu, parašytu šnekamąja kalba (baihua), o ne klasikine literatūrine kalba, seniai nutolusia nuo kasdienės šnekamosios. Iš tiesų kūrinių šnekamąja kalba buvo spausdinta ir iki Lu Siuno, tačiau tai daugiausiai buvo pramoginė, vadinamoji "drugelių ir mandarininių ančių" literatūra, kurią reformistiškai nusiteikę Judėjimo už naująją kultūrą atstovai smerkė kaip neatitinkančią tuometinės visuomenės poreikių. Taip pat jau 1917 m. buvo išspausdinta jaunos rašytojos Čen Hengdže (Chen Hengzhe) novelė "Viena diena".[1]
Tačiau būtent "Pamišėlio dienoraštis" susilaukė didžiausio atgarsio. Novelė, kurioje kritikuojama tūkstantmetė Kinijos kultūra (apibūdinama kaip kanibalistinė), padarė didelę įtaką Gegužės ketvirtosios judėjimui. Lu Siunas taip pat sukūrė novelių, poezijos, ironiškų pasakojimų apie savo jaunystę, parašė literatūros kritikos darbų. Jo kūryboje vyrauja patriotinės, socialinės temos, keliamos revoliucinės idėjos, nagrinėjamos visuomenės moralės problemos, kritikuojamas žmonių abejingumas, būdingas aiškus, kartais pašaipus stilius. Jo novelių yra išversta į lietuvių kalbą.[2]
Žymiausi kūriniai: „A Q istorija" (A Q Zhengzhuan, 阿Q正傳), „Naujametė auka" (Zhu fu, 祝福), įžanginis žodis rinkiniui „Šauksmas" ir kt.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.