Lenkijos karalystė, tam tikrais etapais Lenkijos kunigaikštystė, – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. pirmosios pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. kartu su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste įjungta į Abiejų Tautų Respubliką (Liublino unija), kurios sudėtyje buvo iki 1795 m.
Lenkijos karalystė lenk. Królestwo Polskie lot. Regnum Poloniae | |||||
Lygiavertė narė ATR (1569–1795) | |||||
| |||||
| |||||
Lenkija 1025 m. | |||||
Sostinė | Gnieznas, Krokuva, Varšuva[1] | ||||
Kalbos | Lenkų, lotynų | ||||
Valdymo forma | Paveldimoji, renkamoji monarchija | ||||
Lenkijos karalius | |||||
1025 (pirmas) | Boleslovas I Narsusis | ||||
1764–1795 (paskutinis) | Stanislovas Augustas | ||||
Istorija | |||||
- Boleslovo karūnavimas | 1025 m., 1025 | ||||
- Trečiasis padalijimas | 1795 m. | ||||
Lenkijos istorija |
Germanija |
Slavų Germanija: |
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai |
Lenkijos karalystė (Piastai) |
Lenkų kunigaikštystės |
Jogailaičiai |
Abiejų Tautų Respublika |
ATR padalijimai |
Prūsijos karalystė |
Varšuvos kunigaikštystė |
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva |
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas) |
Antroji Respublika |
Trečiasis Reichas |
Socialistinė Lenkija |
Trečioji Respublika |
Istoriniai regionai |
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė |
Istorija
Susikūrimas
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Meška I, 966 m. pasikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pamarį (Pomeraniją), Sileziją, Mažąją Lenkiją.[2][3]
Boleslovas Narsusis
Meškos I sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Čekiją (Bohemiją), Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas.[4] Iš jų Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pamario kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.
1025 m. Boleslovas Narsusis karūnavosi, tapdamas pirmuoju Lenkijos karaliumi. Jo įpėdiniai ilgą laiką negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo ilgalaikę Lenkijos karalių seką.[5]
Susiskaldymas
Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į keturias atskiras dalis, valdomas skirtingų sūnų.[6] Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų puolimų taikiniu.
Suvienijimas
1306 m. į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija vėl buvo suvienyta.[7] Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų, nes siekė centralizuoti valdymą, skatino šalies ekonominį gyvenimą ir įkūrė Krokuvos universitetą. Jo valdymo metu „pasislinko“ Lenkijos teritorija: Bohemijai atiteko Silezijos sritis, Kališo taika patvirtinta Rytų Pamario priklausomybė Kryžiuočių ordinui, tačiau Lenkija užėmė Haličą (Galiciją), Voluinę ir Mazoviją.[5][8]
Jogailaičių dinastija
Mirus Lenkijos karaliui Liudvikui I, neturėjusiam sūnaus, karaliene tapo jo dvylikametė duktė Jadvyga. Lenkų bajorija baiminosi jos vedybų su hercogu Vilhelmu Habsburgu, todėl jos vyru išrinko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Jogailą. Šis 1385 m. pasirašė Krėvos sutartį, kitais metais priėmė katalikybę ir tapo naujuoju Lenkijos karaliumi Vladislovu II.[9][10] Po 1410 m. Žalgirio mūšio sumažėjo, o po 1454–1466 m. vykusio Trylikamečio karo visiškai išnyko Kryžiuočių ordino grėsmė, Lenkija atgavo Rytų Pamarį ir naujai gavo Kulmo žemę, Malborką (Marienburgą), Elbliongą (Elbingą) ir Varmę.
ATR laikotarpis
1569 m. liepos 1 d. Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudaryta Liublino unija, suformavusi Abiejų Tautų Respubliką. Prie Lenkijos taip pat prijungtas trečdalis Lietuvos teritorijos.[5] 1772–1795 m. valstybė pamažu panaikinta (ATR padalijimai).[11]
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.