Lenkijos karalystė

Lenkijos karalystė, tam tikrais etapais Lenkijos kunigaikštystė, – istorinė valstybė dabartinės Lenkijos ir aplinkinių šalių teritorijoje, egzistavusi nuo XI a. pirmosios pusės iki XVI a. vidurio. 1569 m. kartu su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste įjungta į Abiejų Tautų Respubliką (Liublino unija), kurios sudėtyje buvo iki 1795 m.

Lenkijos karalystė lenk. Królestwo Polskie lot. Regnum Poloniae
Lygiavertė narė ATR (1569–1795)
← 1025 – 1795 →   →   →
Vėliava Herbas
Location of Lenkija 1025 m.
Sostinė	Gnieznas, Krokuva, Varšuva[1]
Kalbos	Lenkų, lotynų
Valdymo forma	Paveldimoji, renkamoji monarchija
Lenkijos karalius
1025 (pirmas)	Boleslovas I Narsusis
1764–1795 (paskutinis)	Stanislovas Augustas
Istorija
- Boleslovo karūnavimas	1025 m., 1025
- Trečiasis padalijimas	1795 m.

Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė

Istorija

Susikūrimas

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Polianų gentyje iškilus Piastų dinastijai, ši ėmė konsoliduoti kitų slavų žemes. Vienas jų kunigaikščių, Meška I, 966 m. pasikrikštijo ir pradėjo užkariavimus, užimdamas daugumą lenkiškų žemių, tarp jų Pamarį (Pomeraniją), Sileziją, Mažąją Lenkiją.^[2][3]

Boleslovas Narsusis

Meškos I sūnus Boleslovas Narsusis po tėvo mirties dar kartą konsolidavo Lenkiją. Jo užkariavimų laikais XI a. pradžioje Lenkija laikinai užvaldė ir Čekiją (Bohemiją), Moraviją bei dabartinės Slovakijos teritorijas.^[4] Iš jų Lenkijos šiaurėje susiformavo nepriklausoma Pamario kunigaikštystė, kuri ilgą laiką nebuvo Lenkijos dalis.

1025 m. Boleslovas Narsusis karūnavosi, tapdamas pirmuoju Lenkijos karaliumi. Jo įpėdiniai ilgą laiką negavo karaliaus titulo, kol 1295 m. Pšemislas II pradėjo ilgalaikę Lenkijos karalių seką.^[5]

Susiskaldymas

Pagrindinis straipsnis – Lenkų kunigaikštystės.

Po Boleslovo Kreivaburnio valdymo (1102–1138) Lenkija buvo padalinta į keturias atskiras dalis, valdomas skirtingų sūnų.^[6] Tai pradėjo Lenkijos skaldymosi procesą, kas lėmė smulkių kunigaikštysčių atsiradimą. Nusilpusios Lenkijos provincijos dažnai tapdavo priešų puolimų taikiniu.

Suvienijimas

1306 m. į valdžią atėjus Vladislovui Lokietkai, Lenkija vėl buvo suvienyta.^[7] Jo sūnus Kazimieras III Didysis buvo vienas svarbiausių Lenkijos karalystės valdovų, nes siekė centralizuoti valdymą, skatino šalies ekonominį gyvenimą ir įkūrė Krokuvos universitetą. Jo valdymo metu „pasislinko“ Lenkijos teritorija: Bohemijai atiteko Silezijos sritis, Kališo taika patvirtinta Rytų Pamario priklausomybė Kryžiuočių ordinui, tačiau Lenkija užėmė Haličą (Galiciją), Voluinę ir Mazoviją.^[5][8]

Jogailaičių dinastija

Pagrindinis straipsnis – Jogailaičiai.

Mirus Lenkijos karaliui Liudvikui I, neturėjusiam sūnaus, karaliene tapo jo dvylikametė duktė Jadvyga. Lenkų bajorija baiminosi jos vedybų su hercogu Vilhelmu Habsburgu, todėl jos vyru išrinko Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovą Jogailą. Šis 1385 m. pasirašė Krėvos sutartį, kitais metais priėmė katalikybę ir tapo naujuoju Lenkijos karaliumi Vladislovu II.^[9][10] Po 1410 m. Žalgirio mūšio sumažėjo, o po 1454–1466 m. vykusio Trylikamečio karo visiškai išnyko Kryžiuočių ordino grėsmė, Lenkija atgavo Rytų Pamarį ir naujai gavo Kulmo žemę, Malborką (Marienburgą), Elbliongą (Elbingą) ir Varmę.

ATR laikotarpis

Pagrindinis straipsnis – Abiejų Tautų Respublika.

1569 m. liepos 1 d. Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudaryta Liublino unija, suformavusi Abiejų Tautų Respubliką. Prie Lenkijos taip pat prijungtas trečdalis Lietuvos teritorijos.^[5] 1772–1795 m. valstybė pamažu panaikinta (ATR padalijimai).^[11]

Šaltiniai

1. Kępa, Marek. „Not Only Warsaw: All of Poland’s Capitals“. culture.pl. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
2. „Piastai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
3. „Meška I“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
4. „Boleslovas I Narsusis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
5. Miknys, Rimantas. „Lenkijos istorija“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
6. „Boleslovas III Kreivaburnis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
7. „Vladislovas I Lokietka“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
8. „Kazimieras III Didysis“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
9. „Jadwiga“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
10. „Poland: History“. Encyclopædia Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.
11. „Abiejų Tautų Respublikos padalijimai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-09-27.