From Wikipedia, the free encyclopedia
Lendjelio kultūra (veng. Lengyeli kultúra) – neolito archeologinė kultūra, ją austrų archeologas Osvaldas Menginas pavadino pagal XIX a. radinius Lengyeli vietovėje (Tolnos komitatas, Vengrija).
Lendjelio kultūra (Viena Dunojaus kultūrų) | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
Moravijos spalvotoji keramika | ||||||
Dab. valstybės | Moravija, Vengrija, Slovakija, pietų Lenkija | |||||
Ist. regionas | Dunojaus vidurupis | |||||
Amžius | Neolitas | |||||
Kultūros teritorija (oranžinė) apie 3500 m. pr. m. e. | ||||||
Vikiteka | Lendjelio kultūraVikiteka |
Lendjelio kultūra apie 5000 m. pr. m. e. pakeitė Biuko kultūrą, o vėliau – ir Vakarų juostinės keramikos kultūros centrinį arealą. Iki 3400 m. pr. m. e. iš Dunojaus vidurupio baseino išplito šiauriau – į Vyslos, Elbės aukštupius. Lendjelio kultūrai priskiriamų gyvenviečių aptinkama dabartinėje Moravijoje (Čekija), Vakarų Vengrijoje, Vakarų Slovakijoje, Pietų Lenkijoje, t. p. gretimose Austrijos, Slovėnijos ir Kroatijos dalyse.
4400–4200 m. pr. m. e. dėl pilkapių kultūros poveikio Lendjelio kultūros žmonės migravo į vakarus ir šiaurę – dabartinės Vokietijos ir Lenkijos sritis. Apie 3500 m. pr. m. e. iš Lendjelio kultūros ir kitų kultūrų susiklostė Badeno kultūra.
Lendjelio kultūros gyvenvietės didelės, kurtos upių terasose, įtvirtintos. Nemaža dalis jų apsaugota grioviais; Brančas prie Nitros, Hluboke Mašuvkai prie Znošmo (Moravija) ir Bylanai prie Kutna Horos (Bohemija) buvo apjuosti V raidės formos grioviais ir statinių tvoromis. Kartais gynybiniai įtvirtinimai buvo tik vienoje gyvenvietės pusėje. Žmonės gyveno stačiakampiuose iš molio drėbtose kelių patalpų pastatuose, vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, t. p. medžiokle ir žvejyba, rinko maistą. Darbo įrankius ir ginklus darė iš akmens, titnago ir kaulo. Mokėjo lydyti varį, iš jo gamino papuošalus, dažniausiai karolius.
Lendjelio kultūrai būdinga tapyta keramika – dvigubo kūgio formos, panašios į kriaušę vazos bei dubenys su aukšta kojele. Ankstyvoji keramika tapyta raudona, geltona ir balta spalvomis bei raižyta, vėlyvoji – gludinta. Plito amforos dvigubomis ąselėmis.
Mirusieji laidoti įvairiai: ankstyvuoju laikotarpiu kapinynuose nedeginti, kartais jų kūno dalys (rankos, kojos, galvos) atskirtos ir padėtos šalia, prie jų randama šerno ar kiaulės apatinis žandikaulis arba iltis, vėlyvuoju – nedeginti ir sudeginti kapinynuose, gyvenvietėse ar pilkapiuose. Pietų Lenkijoje aptinkama trikampių ir trapecinių pilkapių. Buvo grupinių kapų. Vyrų kapuose rasta akmeninių skaptų, akmeninių ir raginių kirvių, papuošalų iš kriauklių, kartais titnaginių gremžtukų ir strėlių antgalių, moterų kapuose – kaulinių apyrankių, gyvulių dantų vėrinių, kriauklelių ir varinių karolių vėrinių, kriauklelių juostų ir akmeninių karoliukų, dekoruotos keramikos, ochros, akmeninių plokštelių (manoma, ant jų maišyti dažai), girnų, simbolinių daiktų – deivių statulėlių, molinių namų modelių.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.