Kōrli Stalte
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Karlis Staltė (lyv. Kōrli Stalte, latv. Kārlis Stalte, 1870 m. rugpjūčio 9 d. Mazirbėje, Rusijos imperijoje, dab. Latvijoje – 1947 m. sausio 12 d. Fėrbeline, Vokietijoje)[1] – vienas iš lyvių tautos patriarchų, mokytojas, vertėjas, zakristijonas, vargonininkas, poetas ir publicistas. Visų produktyviausias lyvių rašytojas. Buvo veiklus visuomenininkas ir kultūros srities darbuotojas. Lyvių himno žodžių autorius.[2]
Gimė Mazirbės (lyv. Irē, latv. Mazirbe) kaime lyvių šeimoje. Buvo išsilavinęs to laikotarpio žmogus: baigė Rygos gubernijos gimnaziją, dirbo valdininku (tarnautoju) Rygoje ir Liepojoje, mokytoju – Dundagoje ir Mazirbėje, dėstė lyvių kalbą Lielirbės kaimo mokykloje.1905 m. Mazirbėje ėmė verstis žemės ūkiu, Mazirbės liuteronų parapijoje ėjo zakristijono ir vargonininko pareigas.[3] 1922 m. subūrė Lyvių chorą. Jis yra pirmasis Lyvių sąjungos vadovas (1923). 1933–1939 m. K. Staltė dirbo mėnesinio lyvių laikraščio „Lyvis“ (Līvli) redaktoriumi. 1939 m. su žmona išvyko į Berlyną. Mirė 1947 m. Fėrbeline, Vokietijoje.
2020 m. ant namo Mazirbėje, kur gimė K. Staltė, atidengta atminimo lenta. Autorius – Oskaras Mikanas.[4]
Karlis Staltė savo literatūrinį darbą pradėjo 1919 m. 1923 m parašė lyvių himno Min izāmō (Mano tėvyne) žodžius. Estijos ir Suomijos mokslinių ir bažnytinių organizacijų remiami buvo pradėti spausdinti lyvių poetų eilėraščiai, taip pat ir Karlio Staltės. Jis savo kūrybą publikavo įvairiuose leidiniuose, kalendoriuose, mėnesiniame laikraštyje „Lyvis“ (Līvli). 1924 m. Tartu buvo išleistas pirmasis jo eilėraščių rinkinys „Lyvių dainos“ (Līvõ lōlõd). „Lyvių dainos“ yra vienintelis atskiro lyvių poeto eilėraščių rinkinys. Ši eilėraščių knygelė sudaryta iš 24 lapų, joje spausdinami 28 eilėraščiai.[2]
Karlis Staltė buvo vienas iš geriausiųjų lyvių vertėjų, jis vertė tiek į vokiečių, tiek į latvių kalbas. Lyvių chorui reikėjo dainų tekstų, tad Karlis Staltė buvo vienas iš produktyviausių dainų į lyvių kalbą vertėjų. Jis dainas ne tik vertė, bet ir jas gerokai perkūrė, pritaikė lyviškai tematikai. Nemažai jų vėliau virto liaudies dainomis. 1939 m. Helsinkyje buvo išleistas jo verstų į lyvių kalbą giesmių rinkinys Līvlist vaimli loulrāntõz.[5]
Suomių ir estų kalbininkams padėjo tirti lyvių kalbą. Kadangi gerai mokėjo vokiškai, Karlis Staltė prisidėjo prie suomių kalbininko Laurio Ketuneno Lyvių–vokiečių kalbų žodyno ir gramatikos įvado (1938) redagavimo. Estijos Gimtosios kalbos draugijos užsakymu, K. Staltė 1938 m. sudarė lyvių kalbos abėcėlę ir skaitymo pradžiamokslį Gyvasis žodis (lyv. Jelzi sõnā. Ābēd ja īrgandõks lugdõbrōntõz), tačiau istorikė Renatė Blumberga Valstybiniame Estijos archyve Taline jį surado tik 2005 m. Pakoreguotas ir papildytas mokinių iliustracijomis, šis K. Staltės darbas buvo išleistas 2011 m.[6]
1937–1942 m. K. Staltė į lyvių kalbą vertė Naująjį Testamentą (lyv. Ūž Testament), 1942 m. Helsinkyje jis buvo išleistas.[7]
Karlio Staltės poezija labai daugiapusė: jis pradėjo nuo paprastų kūrinių, bet vėlyvojo laikotarpio kūryba pasižymėjo įvairiais žanrais, yra sukūręs ir sonetų. Karlio Slaltės poezijos palikimas labai didelis. Nors ne visi jo eksperimentai su tekstu buvo sėkmingi, apskritai Staltė vertinamas kaip meistriškas ir savo laikotarpio dvasią atitinkantis poetas. Lyvių visuomenėje Karlio Staltės eilės buvo labai populiarios.[2] Gana daug K. Staltės eilėraščių išversta į latvių kalbą ir 1998 m. publikuota pirmojoje lyvių poezijos antologijoje Aš pagausiu tave, menke! (lyv. Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!, latv. Es viltīgāks par tevi, menca!).[8]
Karlis Staltė 1898 metais vedė vokietę Virginiją Lindikoff, šeimoje buvo gimę trys vaikai, bet du iš jų mirė dar labai maži. Užaugo tik duktė Margareta. Ji neištekėjo, vaikų nesusilaukė, taigi tiesioginių Karlio Staltės palikuonių nėra.[9]
Vis dėlto kartais šių dienų spaudoje ir visuomenėje Karlis Staltė klaidingais giminystės ryšiais siejamas su kita garsia lyvių šeima – tai sutuoktiniai Helmė ir Dainis Staltai (Helmī Stalte, Dainis Stalts[lower-alpha 1]). Jie 1976 m. subūrė garsų lyvių ir latvių folkloro ansamblį Skandinieki,[10] darbavosi kultūros, folkloristikos, švietimo ir politikos srityse, populiarino lyvių kalbą ir kultūrą. Jų sūnus Davis Staltas yra muzikas, buvo Latvijos parlamento narys ir Lyvių sąjungos pirmininkas,[11] sūnus Raigas Staltas buvo muzikas, grojimo dūdmaišiu vienas pirmųjų atnaujintojų Latvijoje, duktė Julgė Staltė yra muzikė, pedagogė, įžymi lyvių kalbos ir kultūros propaguotoja bei populiarintoja, perėmusi folkloro ansamblio Skandinieki vadovavimą bei dalyvaujanti kitose lyvių ir estų folkloro grupėse.[12]
Žiniasklaidoje pasitaiko pranešimų, neva lyvių poetas Karlis Staltė yra Helmės Staltės senelis, vadinasi, Raigo, Davio ir Julgės Staltų prosenelis. Tačiau iš tiesų Helmės Staltės senelis – tai Kolkoje gyvenęs ir dirbęs šio lyvių patriarcho bendravardis (taip pat Karlis Staltė) antros eilės netikras pusbrolis (jie kilę iš skirtingų bendro protėvio žmonų).[9]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
