Kunlunas

Kunlunas (kin. 昆仑山, pinyin: Kūnlún Shān, tibet. ཁུ་ནུ་རི་རྒྱུད། ) – vienas didžiausių pasaulio kalnynų, išsidėstęs Centrinėje Azijoje, Kinijos vakaruose ir Tibete.

Kunlunas
Vakarinis Kunlunas
Žemynas	Azija
Šalys	Kinija
Aukščiausias taškas	7723 m (Ulugmuztagas)
Koordinatės	37°54′ š. pl. 92°37′ r. ilg.
Uolienos	granitas, metamorfinės uolienos
Vikiteka	KunlunasVikiteka

Geografija

Kalnynas driekiasi iš vakarų į rytus 2700 km, nuo Pamyro iki Sino Tibeto kalnų. Kalnų grandinės plotis svyruoja nuo 150 km vakaruose iki 600 km rytuose, aukštis siekia iki 7723 m (Ulugmuztago k.), šiauriniai šlaitai leidžiasi į Tarimo dubumą, Takla Makano dykumą, Alašano dykumą, pietiniai – pereina į Tibeto kalnyną. Svarbiausi Kunluno kalnagūbriai: Kašgaro, Rusų, Altintagas, Arkatagas, Bajan Chara Ula, Nanšanas, Bokalyktagas ir kt.

Kunlunas Činghai provincijoje

Kunlunas susidarė paleozojaus eroje, alpinės kalnodaros būdu. Jį sudaro granitas ir metamorfinės uolienos. Kalnynui būdingi aukšti, mažai raižyti kalnai stačiais šiauriniais ir nuožulniais pietiniais šlaitais. Klimatas sausas, kontinentinis. Aukštikalnėse sausio mėnesį temperatūra nukrinta iki -35 °C, liepą pasiekia +10 °C. Per metus šiame kalnyne iškrinta nuo 50 mm kritulių vakaruose, iki 500 mm – rytuose. Apie 11,6 tūkst. km² Kunluno kalnyno ploto užima ledynai, jame tekančios upės trumpos, nevandeningos. Rytuose, Nanšane, yra Kukunoro ežeras. Kunlune vyrauja kalnų dykumos ir stepės, šiauriniuose šlaituose – nedideli miškų ir pievų plotai. Pagrindinė žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Iki 3600 m aukščio vystoma oazinė žemdirbystė (kviečiai, rugiai).^[1]

Mitologija

Kalnynui dabartinį pavadinimą davė kinai pagal legendinį kalną senojoje mitologijoje, kuris nebūtinai sutapo su Kunluno kalnynu.

Pasak mitologijos šaltinių, Kunlunas stūksojo labai toli vakaruose ir buvo siejamas su stebuklinga vieta, nemirtingųjų buveine arba rojumi. Jis buvo priešpriešinamas rytuose stūksojusiam šventajam Tai kalnui ar Rytų jūroje plaukiojusiai Penglai salai. Nuo senovės Kunlunas buvo siejamas su deivės motinos Sivangmu buveine. Įsigalint daoizmui, ši deivė tapo nemirtingumo vaistų globėja.

Vėlesniais laikais atsirado mitai, kad Kunlune savo rezidenciją turi Huangdi.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.