Kultūrizmas

Kultūrizmas (pranc. culturisme, angl. bodybuilding) – fizinių pratimų su įvairiais įrankiais (štanga, svarmenimis, svarsčiais ir kt.), sveikos mitybos ir poilsio sistema žmogaus sveikatai stiprinti ir kūno raumenims ugdyti, sporto šaka.^[1]

Kitos reikšmės – Kultūristas (reikšmės).

Žymiausi Lietuvos kultūrizmo sportininkai: Rolandas Pocius, Natalija Murnikovienė, Ričardas Murnikovas, Olegas Žuras, Inga Neverauskaitė.^[2]

Pratimai

Kultūrizmo esmė yra pratimai jėgai lavinti ir kūno raumenims ryškinti. Pratimai gali būti atliekami su svarmenimis, štanga ar specialiais treniruokliais.

Pratimai atliekami serijomis po 8 ar 12 kartojimų, o siekiant maksimaliai didinti jėgą – su sunkiais svarmenimis, bet atliekant mažiau kartojimų – nuo dviejų iki šešių kartų. Apkrova nukreipiama į atskiras raumenų grupes (krūtinės, nugaros, rankų ir t. t.). Atliekant pratimus daromos trumpos pertraukos, kad raumenys pailsėtų. Taip pat gali būti atliekamos taip vadinamos super serijos, kai atliekama keletas pratimų beveik nedarant pertraukos.

Pratimai atliekami nustatytomis savaitės dienomis (pavyzdžiui, treniruotės – pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį, kitomis dienomis – pertrauka).

Siekiant lavinti raumenis organizmas turi būti iki tam tikro lygio „perkraunamas“, t. y., fizinė apkrova turi sukelti tam tikrą stresą organizmui. Organizmas prisitaiko prie krūvio, todėl reikia laipsniškai didinti apkrovas, kurios priklauso nuo nuo intensyvumo (raumenų įtampos), trukmės (kartojimų skaičiaus), treniruočių pasikartojimo.

Fiziniai pratimai skatina pakitimus organizme – lavinant jėgą padidėja raumeninių skaidulų dydis. Lavinant raumenų ištvermę padaugėja aerobinių fermentų, mitochondrijų, pagerėja raumens aprūpinimas deguonimi.

Mityba

Teisinga mityba kultūrizmą praktikuojantiems sportininkams reiškia mitybą, kuri padeda auginti masę ir ryškinti raumenis. Abejais atvejais dienos metu vartojami įvairūs maisto produktai. Dažniausiai per dieną maitinamasi nuo keturių iki šešių kartų (kartais ir daugiau). Siekiama, kad visą dieną organizmas gautų pastovų būtinų maistinių medžiagų kiekį, kuris reikalingas auginti raumenis. Taip organizmas nuteikiamas „jaustis“ auginamas. Didelis dėmesys skiriamas baltymų įsisavinimui, kurie yra raumenų „statybinė medžiaga“, tačiau suvartojamas baltymų kiekis priklauso nuo treniruočių rūšies ir intensyvumo. Koks turėtų būti suvartojamas angliavandenių ir riebalų kiekis, dažniausiai priklauso nuo sportininko kūno sudėjimo. Kai kurie kultūristai, siekdami, kad ir nakties metu organizmas turėtų pakankamai maistinių medžiagų, valgo prieš miegą.

Dauguma kultūrizmu užsiimančių profesionalių sportininkų, taip pat ir besidominčių šia sporto šaka papildomai su maistu naudoja maisto papildus, kurių sudėtyje yra tam tikrų reikalingų koncentruotų maistinių medžiagų arba maisto papildai padeda greičiau įsisavinti maisto produktuose esančias medžiagas. Maisto papildai gali būti miltelių, tablečių arba kapsulių pavidalo. Šie papildai yra visiškai legalūs ir jų nereikėtų maišyti su dopingu, t. y., su cheminėmis medžiagomis, kurios veikia labai intensyviai, tačiau nėra natūralūs žmogaus organizmui reikalingi preparatai. Jie dažniausiai daugelyje šalių yra uždrausti, o sporte griežtai tikrinama, ar sportininkas jų nevartojo. Nustačius, kad sportininkas vartojo medžiagų, kurios yra dopingas, jis dažniausiai diskvalifikuojamas.

Teisinga mityba yra ta, kai organizmas gauna pakankamai kalorijų kasdienei veiklai, taip pat maisto produktai pasirenkami tikslingai pagal siekiamo rezultato pobūdį – masės auginimas, raumenų ryškinimas ir t. t.

Labai svarbų vaidmenį vaidina vanduo – tiek treniruočių metu, tiek kartu su maistu jo organizmas turi gauti pakankamai.

Istorija

Pratimus su įrankiais raumenų jėgai ugdyti ir grožiui palaikyti jau darė Senovės graikai ir romėnai.

Šiuolaikinio kultūrizmo pagrindai sukurti XIX amžiaus pabaigoje Didžiojoje Britanijoje.

Nuo XX a. pradžios iki XX a. vidurio buvo rengiami kūno grožio tarptautiniai konkursai, o nuo XX a. vidurio – kultūrizmo pasaulio čempionatai.

1946 m. įkurta Tarptautinė kultūrizmo federacija (angl. International Federation of Body Builders, IFBB), kuri 2005 m. vienijo daugiau kaip 170 šalių. Prestižinis šios federacijos organizuojamas renginys – tarptautinis kultūrizmo čempionatas „Mr. Olympia“.

1969 m. įkurta Lietuvos kultūrizmo federacija (LKF; iki 1991 m. Lietuvos atletinės gimnastikos federacija), kuri 1991 m. priimta į IFBB.

1966 m. įvyko pirmasis oficialus Lietuvos kultūrizmo čempionatas. 1972–1985 m. oficialios kultūrizmo varžybos buvo draudžiamos.

Nuo 1991 m. LKF kasmet organizuoja kultūrizmo čempionatą ir taurės varžybas.

Kultūrizmas Lietuvoje

1986 atnaujinus oficialius nacionalinius čempionatus daugiausia čempiono titulų iškovojo Olegas Žuras, Marius Leonavičius, R. Šiška, Semionas Berkovičius, Jevgenijus Gorelikas, Rolandas Bučinskas, Natalija Murnikovienė, Ričardas Murnikovas, Rolandas Pocius ir Alina Čepurnienė-Bucko. Lietuvoje (ir SSRS) kultūrizmą vėl pripažinus oficialia sporto šaka SSRS taurę 1988 laimėjo Saulius Misevičius (90 kg), Viktoras Jucys (daugiau kaip 90 kg ir absoliutusis čempionas), 1989 – Raimundas Petraitis (65 kg). 1989 SSRS čempionais tapo Raimundas Petraitis (65 kg), Vincas Dubickas (80 kg ir absoliutusis čempionas), Ričardas Petrauskas (daugiau kaip 90 kg).^[3] Pasaulio kultūrizmo čempionate Lietuva iškovojo šiuos medalius: