Klodas Lorenas (pranc. Claude Lorrain, tikr. pranc. Claude Gellée, apie 1600−1682 m. lapkričio 23 d.) – XVII a. prancūzų tapytojas, grafikas. Vienas garsiausių klasikinio baroko peizažistų, daugiausiai dirbo Romoje, Italijoje.[1]
| Klodas Lorenas | |
|---|---|
 | |
| Gimė | apie 1600 m. Šamanjė, netoli Nansi |
| Mirė | 1682 m. lapkričio 23 d Roma |
| Palaidotas (-a) | San Luigi dei Francesi bažnyčia |
| Tautybė | prancūzas |
| Veikla | dailininkas |
 Vikiteka | Claude Lorrain |
Biografija
Klodas Želė (pranc. Claude Gellée) gimė apie 1600 m. (kitomis versijomis: 1604 ar 1605 m.) Šamanjės kaime, netoli Nansi, Lotaringijoje, didelėje Jean Gellée ir Anna Padose valstiečių šeimoje. Buvo trečiuoju sūnumi iš penkių.[2] Vėliau buvo pramintas Lorenu (t. y. kilusiu iš Lotaringijos). Jo abu tėvai mirė, kai jam buvo apie 12 metų. 1613 m. būsimasis dailininkas gyveno Vokietijoje, Breisgau Freiburge pas vyresnį brolį, kuris buvo medžio drožėju. Klodas Lorenas į Romą atvyko ne vėliau 1617 m. ir praleido mieste visą likusį gyvenimą, neskaitant išvykų. 1620−1622 m. mokėsi Neapolyje pas Agostino Tassi mokinį Goffredo Wals, po to Romoje − pas Agostino Tassi.[3] 1625 m. K. Lorenas trumpai buvo grįžęs į Nansi, kur dirbo Lotaringijos hercogystės dvaro dailininko Claude Deruet dirbtuvėse.
1626 m. pabaigoje ar 1627 m. Klodas Lorenas grįžo į Romą. 1629 m. datuojamas pirmasis išlikęs jo dailės darbas „Peizažas su galvijais ir valstiečiais“ (dabar Filadelfijos dailės muziejuje).[4][5] 1630 m. sukurti pirmasis datuotas jo piešinys ir grafikos kūrinys.[6] Jau būdamas pradėjusiu garsėti peizažistu 1633 m. K. Lorenas priimtas į Romos Šv. Luko akademiją.[7] 1634 m. atliko „Europos pagrobimą“ Prancūzijos ambasadoriui. 1635–36 m. jis paruošė 195 piešinių seriją „Liber Veritatis“ (Britų muziejuje Londone) pagal savo paveikslus. Italijoje K. Lorenas kūrė paveikslus kardinolams Crescenzi, Bentivoglio, Carlo de Medici ir Angelo Giori. Jo užsakovu buvo popiežius Urbonas VIII ir Giulio Rospigliosi (būsimasis popiežius Klemensas IX). Paveikslų užsakė Ispanijos karalius Pilypas IV, Prancūzijos ambasadoriai. 1637 m. publikuota jo ofortų serija „Saliutai“.[8] Viso, daugiausiai iki 1641 m., Klodas Lorenas sukūrė 44 ofortus, kurie populiarino jo vardą Europoje.
Po 1640 m. Klodas Lorenas buvo paveiktas Bolonijos klasikinio baroko dailės, tapytojų Domenikino, Anibalės Karačio. Vienu iš šio periodo kūrybos pavyzdžių yra paveikslas „Ulisas grąžina Chriseidę tėvui“. Tuo metu, kai kūrė Klodas Lorenas, Europos mene dar nebuvo nusistovėjusios peizažo žanro normos, todėl dauguma Loreno peizažų susieti su antikinės mitologijos ar krikščionybės istorijų motyvais, dažnai vaizduojamos antikinių pastatų liekanos. Savo peizažuose K. Lorenas vaizdavo idealų klasikinį pasaulį, kuriame žmonių figūros atlikdavo nereikšmingą vaidmenį. Paveikslų erdvę vienija K. Loreno kūrybai būdingas atidus šviesos vaizdavimas. K. Lorenas susidraugavo su kitu klasikinio baroko prancūzų tapytoju, gyvenusiu Romoje – Nikola Pusenu (1594–1665), nors kūrybiškai dailininkai mažai ką turėjo bendro. 1650 m. K. Lorenas persikraustė į namą Via Paolina (dabar Via del Babuino) gatvėje, kuriame gyveno iki mirties.[9]
Po 1650 m. prasidėjo Klodo Loreno brandžiausias kūrybos laikotarpis. Dailininkas nebuvo vedęs, 1658 m. įsivaikino betėvę mergaitę Agnese (g. 1653 m.), kuri, labai tikėtina, buvo jo nesantuokinė duktė.[10] Labai mažai žinoma apie jo asmenybę. 1663 m. dailininkas sunkiai susirgo ir sudarė testamentą.[11] 1675 m. Joachim von Sandrart menininkų biografijų rinkinyje „Teutsche Academie“ buvo pirmą kartą publikuotos biografinės žinios apie dailininką.[12] Klodas Lorenas mirė 1682 m. lapkričio 23 d. savo namuose Romoje. Iš pradžių palaidotas Trinitá dei Monti bažnyčioje. 1840 m. jo palaikai perkelti į prancūzų San Luigi dei Francesi bažnyčią Romoje.[13] Klodas Lorenas paliko apie 250 paveikslų ir 1300 piešinių.[14] K. Loreno kūryba buvo populiari tarp XVIII a. Anglijos aristokratų, kurie įsigijo daug jo paveikslų. Tokiu būdu Klodas Lorenas paveikė XVIII ir XIX a. Anglijos peizažistus, tarp jų Dž. Konsteblį ir V. Ternerį.
Darbų galerija
„Peizažas su šokančiomis nimfomis ir satyru“ (1641, Toledo meno muziejus, Toledas)
„Pario teismas“ (1645-46, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
„Karalienės Šebos išvykimas“ (1648, Londono nacionalinė galerija)
„Peizažas su Akiu ir Galatėja“ (1657, Senųjų meistrų paveikslų galerija, Dresdenas)
„Europos pagrobimas“ (1667, Karališkoji kolekcija)
,_The_Judgment_of_Paris,_1645-1646,_oil_on_canvas._National_Gallery_of_Art,_Washingto.jpg)
![Thumb](#/media/Vaizdas:Claude_Gellée,_called_"Le_Lorrain"_-_Rape_of_Europa_-_Google_Art_Project.jpg)
Išnašos
Nuorodos
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
