Kino festivalis – periodiškai pasikartojantis (dažn. kasmet) renginių ciklas,[1] skirtas kokios nors krypties filmų peržiūrai ir susitikimams su kino kūrėjais.[2] Įprastai vyksta kino teatruose, rengiamos filmų premjeros.[3]
Aikštė per Lokarno kino festivalį.San Sebastiano festivalio salė.Traverse kino festivalio didžiulis pripučiamas ekranas
Pasitaiko ir peržiūros po atviru dangumi [4]. Filmai dažniausiai neseni, gali būti įtraukti ir tarptautiniai kūriniai, pačių organizatorių prodiusuoti bei kurti filmai. Kartais susiję su konkretesne tema, pavyzdžiui, susikoncentruojant į tam tikrus filmo kūrėjus ar žanrus (pvz., film noir ar siaubo filmų festivaliai). Kai kurie fokusuojasi į trumpametražius filmus, su tam tikra jų trukme.
Pirmasis didelis kino festivalis įvyko Venecijoje 1932 m. XX a. 5–6 deš. atsirado kiti didieji pasaulio kino festivaliai: Berlyno, Kanų, Maskvos, Karlovy Varų. Ilgiausiai be pertrūkių vykęs festivalis yra Edinburgo (nuo 1947 m.) Šiaurės Amerikoje festivalis pirmąkart surengtas 1953 m. („Kolumbo tarptautinis kino ir video festivalis“, arba „The Chris Awards“ – „Kriso apdovanojimai“).
Pirmasis kino festivalis Šiaurės Amerikoje surengtas 1953 m. (Kolumbo tarptautinis kino ir video festivalis, arba „The Chris Awards“ – „Kriso apdovanojimai“). Tai vienas iš prestižiškiausių dokumentinio, švietimo, verslo ir informacinių konkursų JAV, gyvuojantis nuo 1952 metų.
Po šio renginio sekė ketveriais metais vėliau įvykęs tarptautinis San Francisko tarptautinis kino festivalis, vykęs 1957-ųjų kovą, kurio pagrindinis objektas buvo pilnametražiai dramos žanro filmai. Šis kino festivalis suvaidino itin didelį vaidmenį pristatant užsienio valstybių filmus Amerikos auditorijai, tarp jų ir Satyajit Ray, Indijos kūrėjo „Pather Panchali“ bei „Kruvinasis sostas“, kurio režisierius Akira Kurosawa.
Šiandien vyksta tūkstančiai kino festivalių visame pasaulyje, pradedant Sundance kino festivaliu Jutos valstijoje JAV ir Slamando kino festivaliu, baigiant siaubo žanrui dedikuojamu renginiu, Terror Film Festival, Filadelfijos valstijoje.
Skaitmeninis vaidybinių filmas platinimas prasidėjo 2005 metais, kartu su pirmuoju pasaulyje interneto filmų festivaliu GreenCine Online, kurį rėmė DivX[5].
Dauguma kino festivalių iš kino kūrėjų, norinčių, kad jų filmus atrinktų rodymui, reikalauja dalyvio mokesčio. Toks mokestis labai dažnas didžiuosiuose kino festivaliuose, tokiuose kaip Kanų kino festivalis, Tarptautinis Toronto kino festivalis, Sundance kino festivalis, South by Southwest bei tarp mažesnių, tačiau prabangių kino festivalių, tokių kaip Tarptautinis Majamio kino festivalis ir Britų Urban kino festivalis Londone.
Tačiau ne visi kino festivaliai reikalauja startinio dalyvio mokesčio. Pavyzdžiui, Roterdamo ir Mumbajaus kino festivaliai neapmokestina dalyvių, norinčių savo darbą parodyti festivalio metu. Taip pat dalyvio mokesčio nereikalauja ir kiti, mažesni, festivaliai, tačiau ir filmų atranka yra gerokai labiau ribota, kadangi tokie festivaliai nesiekia prisitraukti garsenybių į savo auditoriją.
Su trimis prestižiškiausiais kino festivaliais yra siejami Kanai, Berlynas ir Venecija[6], kuriuose vykstantys festivaliai dažnai yra vadinami „Didžiuoju trejetu“.[7] Lenkų režisieriaus Krzysztof Kieślowski filmų trilogija „Three Colours” buvo nufilmuota būtent šiems festivaliams. Trilogijos dalis „Blue“ buvo skirta Venecijos festivaliui, „White“ – Berlyno, „Three Colors: Red“ – Kanų festivaliui.
Populiariausias Šiaurės Amerikoje yra Tarptautinis Toronto kino festivalis. Amerikos laikraštis „Time“ apie ši festivalį rašė, jog jis „nuo svarbiausio rudens kino festivalio peraugo į daugiausiai įtakos turintį kino festivalių periodą“[8]. Sietlo tarptautinis kino festivalis yra laikomas didžiausiu festivaliu JAV, kiekvieną mėnesį parodančiu daugiau nei 400 filmų[9]. Taip pat įžymūs ir svarbūs Šiaurės Amerikos festivaliai yra Sundance kino festivalis, Tribekos, Ostino, Monrealio, Niujorko ir Vankuverio kino festivaliai.
A klasės festivaliai – festivaliai, vykstantys Berlyne, Kaire, Kanuose, Goa, Karlovi Varuose, Lokarne, Mar del Platoje, Monrealyje, Maskvoje, San Sebastiane, Šanchajuje , Tokijuje , Venecijoje ir Varšuvoje yra Tarptautinės kino prodiuserių asociacijų federacijos pripažinti kaip tarpusavyje konkuruojančių kino festivalių kategorija.
Eksperimentinio kino festivaliai – Ann Arbor kino festivalis, prasidėjęs 1963-iais, yra seniausias nuolat vykstantis eksperimentinių filmų festivalis Šiaurės Amerikoje ir yra tapęs vienu iš pirmųjų kino festivalių nepriklausomiems, ir svarbiausia, eksperimentuojantiems filmų kūrėjams pademonstruoti savo kūrinius.
Nepriklausomo kino festivaliai – Jungtinėse Amerikos Valstijose žymiausi nepriklausomų filmų festivaliai yra Teluridės kino festivalis, Sundance kino festivalis, Ostino kino festivalis, OstinoSouth by Southwest kino festivalis, NiujorkoTribekos kino festivalis ir Slamdanso kino festivalis. Zero kino festivalis yra žymiausias kaip pirmasis ir vienintelis festivalis, skirtas tiktai nepriklausomiems savomis lėšomis kuriantiems filmus kūrėjams. Didžiausias nepriklausomų filmų festivalis Didžiojoje Britanijoje yra Raindance kino festivalis.
Šiaurės Amerika – Tarptautinis San Francisko filmų festivalis, prasidėjęs 1957 metais – seniausias, besitęsiantis filmų festivalis Amerikoje. Jis pažymi eigų kryptį tarptautiniame filmų kūrime ir video gamyboje išryškinant darbą, kuris dar nėra apsaugotas Jungtinių Valstijų distribucijoje. Tarptautinis Toronto filmų festivalis, prasidėjęs 1976 metais, laikomas svarbiausiu ir prestižiškiausiu filmų festivalių viso pasaulio mastu Šiaurės Amerikoje. Svarbiausias Šiaurės Amerikoje, Toronte dokumentinių filmų festivalių – Hot Docs. Taip pat Torontas turi didžiausią filmų festivalių skaičių pasaulyje, sudarantį kategorijas nuo kultūrinių, nepriklausomų ir istorinių filmų. Pagal pasirodymų bruožų skaičių, didžiausias festivalis – tarptautinis Sietlo filmų festivalis, ekranizuojantis 270 pilnametražių ir maždaug apie 150 trumpametražių filmų. Vistlerio filmų festivalis, pasižymintis savo nuostabia vieta ir kvapą gniaužiančiu peizažu, auga kiekvienais metais su daugiau nei 80 ekranizacijų ir visapusiški aukščiausio lygio industrija. Tuo tarpu, Niujorko filmų festivalis parodo tik keletą filmų kiekvienais metais, bet dar vis turi didelę įtaką Jungtinėms Valstijoms.Sundanco filmų festivalis svarbus nepriklausomiems filmams. Veilo filmų festivalis Veile, Kolorade, yra vienas iš „Top 10 tikslingų filmų festivalių pasaulyje“ (Filmų kūrimo žurnalas), ekranizuoja daugiau nei 90 filmų, daugiausiai pasižyminčių naujais filmų kūrėjais bei garbinguoju Rising Stars‘u, įtraukiančiu Jesse Esienbergą, Olivią Vaild ir daugelį kitų. Dabar trumpametražių filmų mėgėjams bei kino profesionalams Tarptautinis Sagunenay‘o trumpametražių filmų festivalis – privalomas pamatyti renginys. Slamdanco filmų festivalis yra savavaldis „filmų kūrėjų filmų kūrėjams“.
Lotynų Amerikos reikšmė – seniausias filmų festivalis Lotynų Amerikoje – Kartagenos filmų festivalis, atrastas Viktoro Nieto 1960 metais. Brazilijoje, Gramade Gramado filmų festivalis kartu su Gvadalacharos filmų festivaliu Gvadalacharoje ir tarptautinis Morelijos filmų festivalis Morelijoje, Meksikoje, laikomi svarbiausiais filmų festivaliais Lotynų Amerikoje. Jie buvo surengti 1973 metais, apdovanojant Lotynų Amerikos filmus. Ibero-Amerikos filmų fetivalis rengiamas nuo 1975 tame Ispanijos mieste. Tarptautinis Expresion en Corto filmų festivalis yra didžiausias konkursinis filmų festivalis Meksikoje, specializuojantis talentų pasirodymuose ir rengiamas kiekvienais metais paskutiniųjų liepos savaičių metu dvejuose kolonijiniuose San Migelio de Aljendės ir Guanachuato miestuose. Oaxacos filmų šventė – greitai kylanti kaip viena iš svarbiausių pietų Meksikos. Tarp ispaniškai kalbančių šalių tarptautinis Dominikanos filmų festivalis rengiamas kasmet Puerto Platoje, DR, tarptautinis Valdivijos filmų festivalis rengiamas kasmet Valvidijoje. Jis diskutuotinas pačiu svarbiausiu filmų festivalių Čilėje.
Animacija – 1960 m. įsteigtas, Ansi tarptautinis animacinių filmų festivalis yra seniausias tarptautinis festivalis, paskirtas išimtinai multiplikacijai. Kiti yra: Zagrebo (nuo 1972 m.) Otavos (nuo 1976 m.), Hirosima (nuo 1985 m.), KROK (nuo 1989 m.), ir Anima Mundi (nuo 1992 m.). Taip pat yra didelė įvairovė regioninio masto festivalių įvairiose šalyse. Ostino filmų festivalis yra akredituotas Kinematografijos meno ir mokslo akademijos®.
Azijos filmų festivaliai – žinomiausi tarp Azijos filmų festivalių yra Metinis Mumbajaus filmų festivalis Indijoje, su savo 200 000 JAV dolerių piniginiu prizu; Osian's-Cinefan filmų festivalis, kuris buvo neseniai išplėstas, kad apimtų ir arabišką kiną; Honkongo tarptautinis filmų festivalis; Ma Boli tarptautinis pandžabų filmų festivalis; Busano tarptautinis filmų festivalis.
Afrikos festivaliai – reikšmingi Afrikos festivaliai tai, apimantis visą žemyną, vykstantis du kartus per metus visos Afrikos filmų ir televizijos festivalis Uagadugu FESPACO Burkina Fase; kas metus vykstantis Durbano tarptautinis filmų festivalis, kuris užaugo kaip svarbus bendros kino pramonės gamyboje ir Talento universiteto studentų miestelio vystymesi.
Europos festivaliai – didžiausias Europos festivalis yra Kanų filmų festivalis Prancūzijoje.
Menas ir technologijos – Cinequest filmų festivalis yra vienas iš didžiausių filmų festivalių Jungtinėse Valstijose, kuriame susilieja menas ir technologijos. „Forbes“ žurnalas pripažino festivalį ir tai kaip jame „sujungiamas filmų kūrimo menas su technologijomis, tai kaip sujungiamos interneto galimybės su galimybe kurti naminę pasilinksminimo aplinką. Kurdami teisingas internetinių pajamų sroves festivalio kūrėjai padeda menininkams ir efektyviai išnaudoja mobilią rinką.“
Kylantys kino kūrėjai – KahBang filmų festivalis, KahBang muzikos-meno-filmų festivalio Bangore, Meine atšaka, jis yra vienas iš naujausių filmų festivalių Jungtinėse Valstijose, kuris padeda atrasti ir pademonstruoti naujų, kylančių kino karjeros laiptais menininkų darbus visame pasaulyje. Jų programos unikalumą palaiko geriausių naujų komedijų demonstravimas, taip pat muzikiniai, dokumentiniai filmai, ir Meino filmai. Kasmet jie pagerbia vieną žinomą aktorių, aktorę, ar kino filmo kūrėją suteikdami „Kevin Norwood Bacon apdovanojimą už pasiekimus kine“, pripažindami pasisekimą, kurį gavėjas pasiekė artimai bendradarbiaudamas su Kevin Bacon. Londono trumpametražių filmų festivalis yra prijungtas prie BAFTA festivalio, kuris vyksta Jungtinėje Karalystėje kiekvienais metais sausio mėnesį ir yra paskirtas naujų kino talentų atradimui bei demonstravimui, priskiriant ir žemo biudžeto kino kūrėjų darbus.
Nacionalinis kinas – sparčiai auga skaičius šalių, kurios organizuoja nacionalinio kino festivalius. Dideli nacionalinio kino festivaliai vyksta Italijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Korėjoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir daug kur kitur. Tokie festivaliai dažniausiai vyksta miestuose kur yra didelė kitataučių diaspora. Pvz., Sidnėjaus priimtas pasaulinis Libaniečių filmų festivalį.
Tarpdisciplininiai filmai – šiuo metu didėja tarpdisciplininių filmų festivalių skaičius, besikertančių su parodų bei kitomis kultūrinėmis ir profesinėmis sferomis. Rich Pickings naudoja trumpametražius filmus kaip diskutavimo priemonę viešam pasikalbėjimui su mokslininkais, technologais, psichoanalitikais ir kino filmo kūrėjais.
