From Wikipedia, the free encyclopedia
Kìnijos Komunìstų pártija (kin. 中国共产党, pinyin: Zhōngguó Gòngchǎndǎng; trad.: 中國共産黨) nuo 1949 m. yra valdančioji tais pačiais metais įkurtos Kinijos Liaudies Respublikos partija. Partija įkurta 1921 m. KKP turi apie 73 mln. narių ir yra didžiausia pasaulyje politinė partija. Šiuo metu partijos generalinio sekretoriaus pareigas eina Xi Jinping.
 | |
| Trumpinys | CCP (paplitęs) CPC (oficialus) |
|---|---|
| Generalinis sekretorius(-ė) | Xi Jinping |
| Nuolatinis komitetas |
|
| Įkūrėjai |
|
| Įkurta | 1921–07–23 (1-asis nacionalinis kongresas) |
| Būstinė | Žongnanhajus, Sičengas, Pekinas |
| Laikraštis | Žmonių dienraštis |
| Jaunimo sparnas | Kinijos komjaunimo lyga |
| Vaikų sparnas | Jaunieji Kinijos pionieriai |
| Sukarintas sparnas |
|
| Idėjų kalvė | Centrinis politikos tyrimų biuras |
| Narių skaičius (2023) |  99 185 000[1] |
| Politinė ideologija | Socializmas, turintis kiniškų bruožų
|
| Tarptautinė narystė | IMCWP |
| Spalva | Raudona |
| Šūkis | „Tarnauti žmonėms“ |
| Nacionalinis liaudies kongresas (13-asis) | 2 090 / 2 980 |
| Nacionalinio liaudies kongreso nuolatinis komitetas (14-asis) | 117 / 175 |
| Partijos vėliava | |
 | |
| Internetinė svetainė | |
| 12371 | |
XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje partijos idėjos ir politika pradėta vadinti maoizmu, nauja komunizmo srove, kuri oponavo Sovietų Sąjungos „revizionizmui“. Po Mao mirties 1976 m. partija pasuko prie „socializmo su kiniškais bruožais“ ir inicijavo seriją ekonominių reformų.
Kinijos Komunistų partija palaiko ir pasisako už vienpartinę sistemą Kinijoje. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio marksizmo įtaka partijoje silpnėja, legitimaciniu pagrindu tampa nacionalizmas, o ne socializmo kūrimas.
Kinijos Komunistų partiją 1921 m. Šanchajuje įkūrė Čen Dusiu (Chen Duxiu) ir Li Dadžao (Li Dazhao). Jau 1920 m. Kinijoje ir užsienyje veikė keletas neformalių kinų komunistų grupių, tačiau oficialiosios istorijos pradžia laikomas I Kinijos komunistų kongresas, įvykęs 1921 m. liepą Šanchajuje. Šiame kongrese, kuriame dalyvavo 13 žmonių, buvo patvirtintas pavadinimas Kinijos Komunistų partija ir atsisakyta anksčiau vartotų. Tarp kongreso dalyvių kaip vienas iš dviejų Hunano delegatų dalyvavo ir Mao Dzedunas (Mao Zedong). Buvo atvykę du Kominterno atstovai.
Naujoji partija daug kur vadovavosi Tarybų Sąjungos nurodymais. Sekant jais, 1923 m. partija reorganizuota pagal leninistinius principus, o partijos nariai skatinami prisijungti prie tuo metu vyravusios Nacionalistų partijos – Guomindano – kaip atskiri asmenys, nes buvo ruošiamasi karinei kampanijai, gavusiai „Šiaurės ekspedicijos“ pavadinimą.
Iš pradžių partija buvo nedidelė, bet greitai augo. Penktajame ir šeštajame dešimtmetyje tai jau buvo didžiausia komunistinė partija pasaulyje, pralenkusi ir TSKP. 1927 m. Guomindano ir KKP keliai išsiskyrė: daug KKP narių išžudyta, išliko vienintelė didesnė grupė, vadovaujama Mao Dzeduno. Mao įsitvirtino Dziangsi provincijoje ir įkūrė ten Kinijos Tarybinę respubliką (dažnai vadinamą tiesiog Dziangsi taryba). 1934 m. komunistams ten pasidarė nebesaugu dėl dažnų Guomindano puldinėjimų, todėl Dziangsi tarybos gyventojai leidosi į daug aukų pareikalavusį Ilgąjį žygį. Per metus trukusį žygį partijos vadovybė pergalvojo savo strategijas ir priėjo prie išvados, kad dėl nesėkmių kaltas buvo Kominterno atsiųstas vokietis Otto Braunas. 1935 m. KKP įkūrė naują bazę Jananyje. Į svarbiausius postus iškilo kinai – Mao Dzedunas ir Džu De. KKP tapo mažiau priklausoma nuo Kominterno ir TSRS.
1937–1945 m., vykstant Antrajam kinų-japonų karui, KKP vėl kurį laiką bendradarbiavo su Guomindanu. Raudonoji armija tapo bendros nacionalinės armijos dalimi, o komunistų regionas paskelbtas specialiuoju administraciniu. Tačiau iš tiesų ir armija, ir regionas turėjo paklusti Guomindano vyriausybei.
Po 1945 m. pilietinis karas atsinaujino, ir per aštuonerius metus smarkiai padidinę savo karinę galią komunistai nugalėjo Guomindaną. 1949 m. spalį Pekine paskelbtas Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimas. Guomindano vadovybė buvo priversta bėgti į Taivaną ir aplinkines salas.
Per Kultūrinę revoliucija KKP struktūra buvo sugriauta, bet po Mao mirties Deng Siaopinas ją atstatė.
Teoriškai aukščiausias valdžios organas KKP yra Nacionalinis suvažiavimas, susirenkantis mažiausiai vieną kartą per penkerius metus. Kiti daug galios pagal Partijos statutą turintys organai:
Kiti svarbūs organai:
Taip pat veikia daug komisijų ir grupių, tarp jų:
Kas penkeri metai vyksta Nacionalinis suvažiavimas (paskutinis susirinko 2007 m. spalio 15 d.). Suvažiavimas turi dvi funkcijas: tvirtina Partijos konstitucijos pakeitimus ir renka Centro komitetą. Šis savo ruožtu renka Politbiurą. Bet praktiškai CK ir Politbiuro pareigybės nusprendžiamos dar prieš Suvažiavimą, o pagrindinė pastarojo užduotis – paskelbti Partijos politiką bei vizijas artimiausiems keletui metų.
Daugiausiai valdžios Partijoje turi Politbiuro nuolatinis komitetas. Šio komiteto nariai, taip pat viso Politbiuro nariai parenkami užkulisiuose, vykstant suvažiavimui. Naujoji valdžios konfigūracija gali būti nuspėjama iš to, kaip išdėstomi politikų portretai „Liaudies dienraštyje“ – oficialiame Partijos laikraštyje. Vykdomojo komiteto narių skaičius kinta.
Kiti svarbūs politinę galią turintys organai: formalioji vyriausybė ir Liaudies išlaisvinimo armija.
Šiuo metu Politbiuro vykdomajam komitetui priklauso:
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
