From Wikipedia, the free encyclopedia
Kautyninis erelis (Polemaetus bellicosus) – vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio plėšriųjų paukščių rūšis.
| Polemaetus bellicosus | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Kautyninis erelis | ||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||
 Nykstantys (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Polemaetus bellicosus Daudin, 1800 | ||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||
 Kautyninių erelių apytikslis paplitimo arealas Afrikoje |
Kautyniniai ereliai paplitę Užsachario Afrikoje, išskyrus Centrinės ir Vakarų Afrikos drėgnųjų miškų regionus. Daugiausia gyvena savanose, stepėse ir sausringose zonose, apaugusiose akacijų miškais ir dygliuotais krūmais, bet visada pakankamai retmiškio tipo biotopuose, kad galėtų laisvai medžioti. Pirmenybę teikia buveinėms, esančioms vidutiniškai 1500 m aukštyje virš jūros lygio, bet pasitaiko aukštyje ir iki 3000 m.[2] Dėl šių erelių įpročio medžioti kai kuriuos naminius gyvūnus, verslinės ar sportinės medžioklės paukščius, medžiotojai ir ūkininkai juos naikindavo, tad per pastaruosius kelis šimtmečius dėl šių ir kitų veiksnių jų populiacija yra labai sumažėjusi.
Tvirto sudėjimo paukščiai. Jų akys ryškiai geltonos. Nugara ruda, apie gerklę plunksnos juodos, apatinė kūno dalis išmarginta juodais taškais. Uodega trumpa ir raiba.
Kautininių ir afrikinių vainikinių (Stephanoaetus coronatus) erelių jaunikliai panašūs, tačiau kautininių erelių jauniklių apatinė kūno dalis yra baltoka (bet ne šviesiai gelsvai ruda), šonai be dėmių, o uodegos didžiosios plunksnos siauresnės.[3]
Tai stambiausia Afrikos žemyne gyvenanti erelių rūšis ir 20 pasaulyje pagal kūno svorį plėšriųjų paukščių rūšis. Bendras kūno ilgis tarp uodegos ir snapo galo nuo 78 iki 96 cm, o vidutiniškai apie 85,5 cm. Lyginant su sparnais, uodega palyginti trumpoka.
Kovinių erelių skersmuo tarp išskleistų sparnų galų priklausomai nuo lyties ir individo, gali svyruoti nuo 188 iki 240 cm, tačiau yra duomenų, kad skersmuo siekia iki 260 cm, nors tokie tvirtinimai gali būti niekuo nepagrįsti. Teigiama, kad vidutinis šios rūšies skersmuo tarp išskleistų abiejų sparnų galų yra 205–207,5 cm, tačiau nustatyta, kad dešimties gamtoje išmatuotų kovinių erelių vidutinis atstumas tarp išskleistų sparnų galų buvo 211,9 cm. Pagal skersmenį tarp išskleistų abiejų sparnų galų, ši rūšis yra ketvirta, lyginant su kitais ereliais.
Kūno svoris nuo 3,01 iki 6,5 kg.[4] Anksčiau atliktuose įvairiuose tyrimuose buvo nustatyta, kad neišskiriant lyties, kovinių erelių vidutinis svoris buvo 3,93 kg (pas 17 paukščių), 3,97 kg (pas 20 paukščių) ir 4,23 kg (pas 20 paukščių). XX a. pradžioje PAR medžioklės prižiūrėtojų nušautų kovinių erelių vidutinis svoris buvo 4,71 kg.
Ši rūšis yra monogamiška, poros lieka ištikimos visą gyvenimą. Neturėdami jokių kitų paukščių priešų, lizdus krauna ant nuošalių medžių, dažniausiai dygliuotų ir nepasiekiamų nuo žemės, gerai matomoje vietoje. Kartais jie taip pat naudojasi uolų tarpekliais, kurie dominuoja pagrindinėje jų gyvenamoje arealo teritorijoje, arba ant labai aukštų medžių augančių miškų pakraščiuose.[2]
Paprastai deda vieną labai baltą kiaušinį, rečiau du – kartą per dvejus metus. Didžiąją inkubacijos dalį, kaip įprasta, atlieka patelė, tačiau patinas gali ją pavaduoti ir inkubuoti ne ilgiau kaip tris valandas per dieną. Jaunikliai išsirita per 7 savaites. Kai jaunikliai išsirita, patinas tik retsykiais gali tupėti ant jauniklio, tačiau niekada nebuvo pastebėta, kad jis jauniklį maitintų. Paprastai patinas tik atneša grobį patelei, kurį paskirsto sau ir jaunikliui. Jauniklis lizde išbūna dar iki 100 dienų. Bet ir po pirmojo skrydžio jauniklis dar daug mėnesių būna priklausomas nuo tėvų.
Koviniai ereliai gali gyventi iki 25 metų.[2]
Koviniai ereliai pakankamai dideli ir stiprūs plėšrūnai, pasižymintys itin aštria rega, grobį gali pamatyti už šešių kilometrų. Jie dažniausiai medžioja skrydyje, griebdami grobį iš viršaus.[3] Minta paukščiais, žinduoliais ir ropliais, tačiau santykinė šių gyvūnų dalis jų mityboje įvairiose geografinėse teritorijose labai skiriasi.[4] Jų dietoje pasitaiko ir šakalai ir mažos antilopės, tarp jų kirko didikai (Madoqua kirkii) kaip pagrindinis grobis pasitaiko Kenijos Rytų Cavo nacionaliniame parke, tačiau įprastas jų maistas yra į namines vištas panašūs paukščiai ir damanai (Hyracoidea).[5] Pietų Afrikoje gyvenančios populiacijos pagrindinis grobis kapiniai kiškiai (Lepus capensis), Nigerio populiacijos pagrindinis grobis – šalmuotosios patarškos (Numida meleagris). Gaudo ir eininius (Otididae) paukščius, tarp jų puola dvigubai už save stambesnius afrikinių didžiųjų einių (Ardeotis kori) patinus, tačiau po tokios kovos su vienu stambiausių skraidančiu paukščiu, nukenčia ir pats erelis.[6]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
