From Wikipedia, the free encyclopedia
Karolis I (vok. Karl I; 1887 m. rugpjūčio 17 d. Perzenboigo pilis, Žemutinė Austrija – 1922 m. balandžio 1 d. Kvinta do Montė, Madeira) – 1916–1918 m. Vengrijos karalius, Austrijos imperatorius. Paskutinis Austrijos-Vengrijos dualistinės monarchijos valdovas.
Karolis I vok. Karl I | |||||||||||||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Karolis I | |||||||||||||||||||||||||||
Habsburgų dinastija | |||||||||||||||||||||||||||
Gimė | 1887 m. rugpjūčio 17 d. Perzenboigas-Gotsdorfas | ||||||||||||||||||||||||||
Mirė | 1922 m. balandžio 1 d. (34 metai) Madeira | ||||||||||||||||||||||||||
Palaidotas (-a) | Monte Funšalas, Madeira širdis: Muri abatija, Šveicarija | ||||||||||||||||||||||||||
Tėvas | Otonas Pranciškus | ||||||||||||||||||||||||||
Motina | Marija Žozefa Vetin | ||||||||||||||||||||||||||
Sutuoktinis (-ė) | Zita iš Parmos Burbonų | ||||||||||||||||||||||||||
Vaikai | Otonas Adelheida Robertas Karolis Liudvikas Rudolfas Šarlota Elžbieta | ||||||||||||||||||||||||||
Austrijos imperatorius | |||||||||||||||||||||||||||
Valdė | 1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d. | ||||||||||||||||||||||||||
Pirmtakas | Pranciškus Juozapas I | ||||||||||||||||||||||||||
Įpėdinis | Austrijos respublika Karlas Zeicas Austrijos prezidentas | ||||||||||||||||||||||||||
Vengrijos karalius | |||||||||||||||||||||||||||
Valdė | 1916 m. lapkričio 21 d. - 1918 m. lapkričio 11 d. | ||||||||||||||||||||||||||
Pirmtakas | Pranciškus Juozapas I | ||||||||||||||||||||||||||
Įpėdinis | Vengrijos respublika Karolis Michajus Vengrijos prezidentas | ||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||
Vikiteka | Karolis I (Austrija) | ||||||||||||||||||||||||||
Parašas | |||||||||||||||||||||||||||
Karolis gimė 1887 m. rugpjūčio 17 d. Perzenboigo pilyje Žemutinėje Austrijoje. Jo tėvai buvo erchercogas Otonas Pranciškus, o motina princesė Marija Žozefa Vetin (1867–1944). Jo dėdė Pranciškus Juozapas I tuo metu valdė Austrijos – Vengrijos imperiją, o kitas dėdė Pranciškus Ferdinandas prieš dvejus metus buvo paskelbtas sosto įpėdiniu.
Būdamas vaikas, Karolis karštai praktikavo katalikybę. Ankstyviausius metus leido ten, kur stovėjo tėvo pulkas. Vėliau gyveno Vienoje ir Reichenau an der Rax. Mokytas privačiai, tačiau priešindamasis valdančios šeimos papročiams, įstojo į valstybinę gimnaziją dėl mokomųjų dalykų pomėgio. Baigęs gimnaziją įstojo į armiją, kur nuo 1906 m. iki 1908 m., kaip vyriausiasis karininkas, praleido Prahoje. Ten studijavo teisę ir politikos mokslus, kartu su karo teorijos bei praktikos dalykais.
1907 m. paskelbtas pilnamečiu ir princas Zdenko Lobkovitzas paskirtas jo kamerdineriu. Per kitus kelerius metus atliko karinę prievolę įvairiose Bohemijos miestuose. Karolio ryšiai su dėde imperatoriumi nebuvo itin glaudūs. Tokie patys santykiai buvo ir su sosto įpėdiniu. Dėl to Karolis Pranciškaus Ferdinando nužudymo metu neturėjo jokios įtakos valstybės valdymo reikaluose ir leido gyvenimą princo, kuriam nenumatyta aukšta politinė pozicija.
Žmona Zita iš Parmos Burbonų (1892–1989). Vaikai: Otonas (1912–2011), Adelheida (1914–1971), Robertas (1915–1996), Karolis Liudvikas (1918–2007), Rudolfas (1919–2010), Šarlota (1921–1989), Elžbieta (1922–1993)
Tapo įpėdiniu po 1914 m. birželio 28 d. pasikėsinimo į dėdę erchercogą Pranciškų Ferdinandą, kurio vaikai dėl tėvų morganatinės santuokos neturėjo sosto paveldėjimo teisių.
Valdymo pradžioje pradėjo slaptas derybas su Prancūzija dėl Austrijos-Vengrijos pasitraukimo iš Pirmojo pasaulinio karo, kurios žlugo dėl jo nenoro atsisakyti Italijos reikalaujamų teritorijų. Deryboms išaiškėjus jas neigė, kol Prancūzijos spauda nepaskelbė jo pasirašytų laiškų. Dėl nacionalinių judėjimų Austrijos-Vengrijos dualistinei monarchijai ėmus irti, 1918 m. lapkričio 11 d. atsisakė dalyvavimo valstybės valdyme, bet ne sosto. 1919 m. kovo mėn. emigravo į Šveicariją. Vengrų monarchistų skatinamas 1921 m. du kartus nesėkmingai mėgino atgauti Vengrijos sostą.
Mirė nuo plaučių uždegimo. 2004 m. Bažnyčios paskelbtas palaimintuoju.[1]
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.