Karelų kalba

Karelų kalba – finougrų kalbų atšakos finų kalbų grupės Baltijos finų pogrupio kalba. Vartojama istorinėje Karelijoje: dab. Karelijos respublikoje, iš dalies Jaroslavlio, Kalinino, Leningrado, Novgorodo srityse, taip pat rytinėje Suomijoje. Kalbančiųjų Rusijoje 25 600 (2010), Suomijoje 10 000 – 20 000.^[2][3] Skiriamos karelų (artima suomių kalbai), liudikų ir Oloneco karelų tarmės. Seniausi rašto paminklai iš XIII a. Karelų kalba daugiausiai vartojama kaip šnekamoji (rašomosios kalbos funkcijas atlieka rusų ir suomių kalbos).^[4]

Karelų kalba karjala
Kalbama	Suomijoje, Rusijoje (Karelijoje)
Kalbančiųjų skaičius	35 600[1]
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	?
Kilmė	Uralo  Finougrų   Finų    Baltijos finų    Karelų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	Karelijos Respublika
Kalbos kodai
ISO 639-2	krl
ISO 639-3	krl
Geografinis paplitimas

Šaltiniai

1. Закон Республики Карелия о государственной поддержке карельского, вепсского и финского языков в Республике Карелия.
2. „Калинина Г.Н., Рыбалкина П. В. Проектное мышление и "человек проектирующий" (философско-культурологическая экспликация)“. Человек и культура. 5, 5: 13–20. 2018 m. gegužės mėn. doi:10.25136/2409-8744.2018.5.27073. ISSN 2409-8744.
3. „Karjalan kieli | Karjalan Sivistysseura“ (suomių). Nuoroda tikrinta 2020-05-07.
4. Karelų kalba. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai

Nuorodos

• krl Duomenys apie kodu „krl“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com