Juodasis čiurlys
From Wikipedia, the free encyclopedia
Juodasis čiurlys, tradiciškai vadinamas čiurliu, spariu, sviruliu, štaru (Apus apus) – čiurlinių paukščių (Apodiformes) būrio, čiurlinių (Apodidae) šeimos paukštis.
| Apus apus | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
_(3).jpg) Juodasis čiurlys | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Apus apus Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||||
 Juodųjų čiurlių paplitimo arealas:
|
Paplitimas
Eurazijoje paplitęs nuo Geltonosios jūros iki Atlanto vandenyno, šiaurinė arealo riba eina Barenco, Baltosios jūrų pakrantėmis, Pečioros, Obės vidurupiais, Jenisiejaus, Lenos aukštupiais, toliau pietuose tęsiasi iki rytinės Kinijos, Hvanghės aukštupio, Himalajų, pietinio Afganistano, Irano, Irako, Mažosios Azijos ir Viduržemio jūros pakrančių. Taip pat gyvena Britų salose, šiaurės vakarų Afrikoje, Viduržemio jūros salose. Žiemoja Pietinėje Afrikoje.
Lietuvoje
Lietuvoje dažni. Tai migruojanti, plačiai paplitusi ir perinti Lietuvos paukščių rūšis. Aptinkama labai trumpą laiko tarpą – perėti atskrenda gegužės pirmoje pusėje, o dauguma išskrenda rugpjūčio viduryje. Turimais duomenimis ir ekspertiniu vertinimu, Lietuvoje peri 50 000–100 000 juodojo čiurlio porų.[2]
Morfologija
Aukštai skraidydami, kūno forma ir skraidymo viražais panašūs į Lietuvoje gyvenančias kregždžių (Hirundinidae) šeimos paukščius, nors joms ir negiminingi.
Kūno ilgis 16-17 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 38-48 cm, svoris 35-56 g[3]. Kūnas beveik vienspalvis, tamsus, juodai rudas, balsva gerkle, ilgais ir siaurais pjautuvo formos sparnais. Kojų visi 4 pirštai nukreipti į priekį, turi stiprius riestus nagus, pritaikytus kabintis už stačių sienų, bet netinka vaikščioti žeme. Čiurlio kaklas trumpas. Akys gana didelės, o jų rainelė tamsiai ruda. Snapas mažytis, tačiau žiotys labai plačios.
Jaunikliai nežymiai šviesesni už tėvus, jų plunksninis apdaras tamsiai pilkšvas.
Gyvenimo būdas
Minta smulkučiais vabzdžiais, kuriuos gaudo ore labai greitai skraidydami. Didžiąją laiko dalį praleidžia skraidydami, per parą čiurlys tupi tik apie 2 valandas. Iki šiol gajus mitas, kad „tai vienintelis Lietuvoje paukštis, kuris visiškai negali pakilti nei nuo žemės, nei nuo vandens – jo kojos nepritaikytos pakankamai stipriam atsispyrimui, kurio reikia, norint pakilti. Tik pasilypėjęs ant medžio, nuo stogo ar iš lizdo čiurlys pradeda skristi“. Patekę ant žemės sveiki čiurliai lengvai pakyla tiek nuo plikos žemės (tako ir pan.), tiek ir nuo vejos. Skleidžia garsą „svyrr-svyrr-svyrr“.
Gyvena ir didelių, ir mažų miestų tiek senuose, tiek naujuose kvartaluose, gyvenvietėse, miesteliuose, kaimuose, miškuose, kur yra senų drevėtų pušų. Kiek rečiau aptinkami nuo gyvenviečių nutolusiose atvirose miškingų ar pelkėtų vietovių atvirose erdvėse.
Monogamai - porą sudaro visam gyvenimui[4]. Paprastai laikosi būreliais, o rečiau pavienėmis poromis. Peri dažniausiai bent kelios poros vienoje vietoje, bet neretai sudaro gana dideles kolonijas – viename pastate gali perėti keliasdešimt ar net keli šimtai juodųjų čiurlių porų.
Skraidydami lizdui krauti renka vėjo nešamas plunksnas, plaušus, pakulas, vatą, pūkus, plaukus bei smulkius šapelius. Sugauna netgi smulkiausias vėjo nešamas daleles, jas suklijuoja seilėmis[5]. Lizdas sukamas 6-30 metrų aukštyje, labai primityvus - tai negili, 8–10 cm skersmens duobutė aukštų mūrinių ar gelžbetoninių pastatų plyšiuose, įvairiose nišose, inkiluose, rečiau – aukštai esančiuose uoksuose, drevėse. Seniau, iki Lietuvos urbanizacijos, daugiau čiurlių perėdavo pušų uoksuose ir drevėse.
Birželio pradžioje deda 2, rečiau 1 ar 3 baltus 3,5 g kiaušinius. Peri abu poros nariai 18–20 dienų. Esant drėgnam nepalankiam orui gali liautis perėję ir išmesti kiaušinius. Jaunikliai išsirita pliki ir akli. Jei vasarą staiga atvėsta orai, juodieji čiurliai pasitraukia į pietesnius regionus, o be maisto ir šilumos palikti jaunikliai išgyvena keletą ar daugiau dienų. Taip palikti kitų rūšių paukščių jaunikliai žūtų per keletą valandų. Juodojo čiurlio jaunikliai lizdą palieka po 40–50 dienų. Iš lizdų išskridusių jauniklių tėvai nebemaitina. Užaugę jaunikliai iš lizdavietės krinta žemyn, išskleidžia sparnus ir nuskrenda. Į lizdą jaunikliai grįš tik nakvynei[6][7]. Abiejų lyčių jaunikliai lytiškai subręsta budami 3-4 metų amžiaus[8], o ilgiausiai šie paukščiai išgyvena iki 21,1 metų[9].
Skraidymo rekordai
Juodieji čiurliai yra puikiai prisitaikę gyventi skrydyje, didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ore - tiek maitinasi, tiek renka lizdui medžiagą. Jie niekada nenusileidžia ant žemės. Juodieji čiurliai be nutūpimo ore išbūna 10 mėnesių, tai rekordiškai ilgiausiasias laikas tarp visų paukščių rūšių. Eurazijoje šie paukščiai tik pėrėdami dviem mėnesiams nusileidžia į lizdus. O kada išskrenda žiemoti į Centrinę ir Pietų Afriką, nenutupia tol, kol sugrįžta į peravietes, esančias Eurazijoje[10][11][12]. Kai kurie individai trumpam nutupia nakčiai pailsėti, bet kiti paprastai niekada nenusileidžia neperėjimo, klajonių metu. Nėra galutinių įrodymų, bet manoma, kad juodieji čiurliai netgi miega skrisdami – kiekvieną dieną sutemus ar auštant pakyla į 2-3 km aukštį ir suka ore ratus pamažu leisdamiesi.
2020 m. duomenimis, juodieji čiurliai oficialiai yra pripažinti tarp visų paukščių rūšių kaip greičiausi pasaulyje skrajūnai pagal horizontalų skrydį, jie išvysto 31 m/s arba 111,6 km/val. greitį[13][14]. Galimai dar greitesni pasaulyje yra baltagurkliai hirundapai (Hirundapus caudacutus), kurių greitis horizontalioje padėtyje, kaip manoma, 47 m/s arba 169 km/val., bet moksliškai kol kas iki šiol neįrodyta[15].
Juodieji čiurliai skrenda periodiškai tankiai plasnodami sparnais, o po to ilgokai sklęsdami. Norėdami atsigerti, juodieji čiurliai sklendžia prie pat vandens ir, snapu braukdami jo paviršių, pasemia gurkšnį vandens. Nuo perėjimo vietų gali nuskristi toli.
Galerija
- Juodieji čiurliai skrydyje (Mazovijos Tomašuvas, Lenkija)
Juodųjų čiurlių būrelis skrydyje
Juodųjų čiurlių būrelis skrydyje
Juodojo čiurlio polėkis (morfologinis piešinys)
Suaugusio „portretas“
Juodasis čiurlys skrydyje virš Barselonos (Katalonija)
Juodasis čiurlys, kuomet artinasi prie lizdo
Juodasis čiurlys leidžiasi į lizdą
Juodasis čiurlys prie inkilo
Kiaušiniai
Jauniklis
Jaunas juodasis čiurlys rankoje
.jpg)
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.