Jonas Grigas (g. 1938 m. balandžio 10 d. Kabeliuose, Marcinkonių valsčiuje) – Lietuvos fizikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VU profesorius emeritas. Keletos knygų autorius, dažnai cituojamas Lietuvos žiniasklaidoje.[1]
| Jonas Grigas | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. balandžio 10 d. Kabeliai, Marcinkonių valsčius |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Pranas Grigas (1903–1989) |
| Motina | Ona Valentukevičiūtė (1905–1997) |
| Sutuoktinis (-ė) | Rita Grigienė |
| Vaikai | Asta, Rūta |
| Veikla | fizikas, akademikas |
| Alma mater | 1961 m. Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Feroelektrikų ir fazinių virsmų tyrimo Lietuvoje pradininkas. Sukūrė šių tyrimų mokslinę mokyklą. | |
Gimė 1938 m. balandžio 10 d. lenkų okupuotame Varėnos krašte Kabeliuose, Dzūkijos nacionalinio parko pašonėje, Marcinkonių valsčius.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. lenkai tėvą paėmė į karą. Augustavo miškuose vokiečiams sutriuškinus jų kavalerijos pulką, tėvas miškais parėjo namo. Išgyveno keturias okupacijas – lenkų, rusų, vokiečių ir vėl rusų.
Mokėsi Kabelių pradinėje mokykloje. Nuo 1949 m. Kabeliuose atidarius septynmetę mokyklą, tapo jos pirmuoju įnamiu. Trėmimų, kaimo naikinimo ir rusinimo laikais dauguma vaikų, baigę septynmetę mokyklą, likdavo su tėvais vargti besikuriančiuose kolchozuose. Tėvas suprato, kad tik išsimokslinę žmonės gali būti laisvi, todėl 1952 m. nuvežė į Marcinkonis tęsti mokslo ką tik atsidariusioje vidurinėje mokykloje, kurią 1952–1956 m. lankė ir baigė (1-oji laida).
1961 m. Vilniaus universitete, Fizikos ir matematikos fakultete (VU FMF), baigė fizikos studijas.
1961–1963 m. dirbo Vilniaus radijo matavimų prietaisų mokslinio tyrimo institute inžinieriumi.
Nuo 1963 m. VU FF dėstytojas, 1970 m. docentas.
1968 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (nostrifikuoto į daktaro) disertaciją. 1980 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (nostrifikuoto į habilituoto) disertaciją.[2]
Nuo 1984 m. profesorius. 1988–1993 m. VU FF Radiofizikos katedros vedėjas. Nuo 1994 m. LMA narys ekspertas, nuo 2000 m. narys korespondentas, nuo 2011 m. tikrasis narys.
1972–1973 m. stažavo Čekoslovakijos mokslų akademijos Fizikos institute. Dirbo mokslinį darbą, skaitė paskaitas ir pranešimus Austrijos, Čekijos, JAV, Danijos, Japonijos, Indijos, Ispanijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Slovėnijos, Šveicarijos, Taivano, Vokietijos ir kitų užsienio šalių universitetuose bei mokslo įstaigose.
Jonas Grigas - feroelektros ir fazinių virsmų tyrimo Lietuvoje pradininkas. Su kitais sukūrė mikrobanginę feroelektrikų ir giminingų kristalų dielektrinės spektroskopijos laboratoriją. Ištyrė daugelio feroelektrikų ir protoninių laidininkų dielektrinius spektrus radijo ir mikrobangų dažnio laukuose, parodė tų kristalų taikymo telekomunikacijų priemonėms tinkamas dažnių sritis, atrado ir ištyrė feroelektrinių modas ir fazinių virsmus kristaluose, sukūrė fazinių virsmų modelius. J. Grigas - autorius 10 išradimų ir 1 JAV patento.
Paskelbė tarptautiniuose žurnaluose daugiau nei 200 mokslo straipsnių ir kelis šimtus pranešimų tarptautinėse konferencijose tezių bei apie 400 mokslo populiarinimo straipsnių laikraščiuose ir žurnaluose. Parašė 4 mokslo populiarinimo knygas. Paruošė 14 mokslo daktarų.[3] [4]
- 1963 m. profesorius Povilas Brazdžiūnas pakvietė grįžti į Vilniaus universiteto Radiofizikos katedrą, kurioje plėtojo fundamentinius feroelektros ir fazinių virsmų tyrimus.
- 1963-1970 m. Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros asistentas, vyr. dėstytojas;
- 1968 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (nostrifikuoto į daktaro) disertaciją „Sb2S3 šeimos monokristalų dielektrinių savybių tyrimas plačiame superaukštų dažnių diapazone.“;
- 1970–1982 m. tapo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros docentu;
- 1972–1973 m. stažavo Čekijos MA Fizikos institute, Praha;
- 1976-1990 m. tapo Vilniaus universiteto Puslaidininkių ir dielektrikų mokslinės tarybos disertacijoms ginti nariu;
- 1978–1990 m. SSSR MA Feroelektrikų ir dielektrikų mokslo tarybos narys;
- 1980 m. Latvijos MA Fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (nostrifikuotą į habilituoto daktaro) disertaciją „Faziniai virsmai ir feroelektriniai reiškiniai antimonito šeimos kristaluose.“;
- 1982 m. išrinktas Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros profesoriumi;
- 1986 m. gavo Lietuvos Valstybinę premiją už darbų cilką „Aukštojo dažnio plazminiai ir segnetoelektriniai reiškiniai kristaluose“;
- 1989 m. moksllinis darbas Delio universitete, Indijos technologijos institute Delyje, Kharagpūre ir Madrase, Bombėjaus Atominių Tyrimų Centre, Indijjoje, Wasedos, Hokkaido, Hirosimos, Iwaki Meisei ir kituose Japonijos universitetuose bei Vroclavo u-te, Lenkijoje.
- 1990 m. mokslinis darbas Metzo universitete, Prancūzijoje;
- 1991 m. mokslinis darbas Ciuricho (Šveicarija) universitete;
- 1992 m. mokslinis darbas Metzo ir Darmštato (Vokietija) universitetuose;
- 1988–1993 m. Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros vedėjas;
- 1994 m. mokslinis darbas Ciuricho ir Metzo universitetuose, tapo nekonkursiniu Vilniaus universiteto profesoriumi;
- 1994–2000 m. Lietuvos Mokslų Akademijos narių ekspertas;
- 1995 m. mokslinis darbas Ajovos, Nebraskos ir Čikagos (JAV) universitetuose;
- 1996 m. gavo Lietuvos Mokslo premiją už darbų ciklą „Feroelektrikų ir jiems giminingų kristalų mikrobanginė delektrinė spektroskopija“;
- 1997 m. mokslinis darbas Čekijos MA Fizikos Institute;
- 1998–2003 m. mokslinis darbas Ajovos (JAV) universitete, Lenkijos MA Žemų temperatūrų ir struktūros tyrimo institute;
- 2000 m. išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu;
- 2009 m. tapo Vilniaus universiteto profesoriumi emeritu;
- 2011 m. išrinktas Lietuvos MA tikriuoju nariu (akademiku).[5]
1956–1961 m. lankė ir baigė Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą, įgijo fiziko ir fizikos mokytojo specialybę.
1957 m. spalio 4 d. Rusija paleido į kosmosą pirmąjį Žemės palydovą. 1958 m. vasario 1 d. Amerika paleido palydovą Eksplorer. Prasidėjo kosmoso istorija. Išaugo susidomėjimas astronomija.
Nuo trečio kurso (1959 m.) pradėjo dirbti kristalų auginimo laborantu Fizikos fakultete. Įgūdžiai pravertė vėliau auginant kristalus.[6]
Dvejus metus mokėsi marksizmo filosofijos, kurios pagrindą sudarė mitai, išdėstyti Karlo Markso ir Lenino veikaluose.
Penktame kurse atliko keturių mėnesių praktiką A. F. Jofės Fizikos ir technikos institute (Sankt−Peterburgas). Ketverius metus mokėsi karo mokslų ir gavo leitenanto, vėliau vyr. leitenanto laipsnį.
Studijavo skaičiavimo mašinas. Kibernetika darė pirmuosius žingsnius ir jaudino jaunus protus. Pasirašė paskyrimą inžinieriaus pareigybei į Vilniaus Radijo matavimo prietaisų mokslinio tyrimo institutą, glaudžiai susijusį su Rusijos karine pramone. Institutą ir prie jo esančią gamyklą vadino "pašto dėže." Ten pradėjo dirbti mikrobangų elektronikos srityje.[4]
Žiniasklaidoje ne kartą buvo pasisakęs pateikdamas labai kontroversiškas idėjas. Pavyzdžiui, kaštonai ir kaktusai sugeria aplinkoje esančias elektromagnetines bangas[7], aplinkoje esantys bevielio interneto maršrutizatoriai neabejotinai kenkia sveikatai [8] [7], augalai, palaistyti šildytu vandeniu mikrobangų krosnelėje, nuvysta [9], policijos greičio matavimo radarai padidina infarkto riziką [10], mobiliųjų telefonų elektromagnetinės bangos keičia žmonių elgesį [11], naujagimiai 99 % sudaryti iš vandens, vandenyje yra užkoduota informacija apie tai, kas vyksta kosmose[12] ir t. t.
Jonas Grigas neigiamai pasisakė dėl 5G ryšio: ,,Lietuvoje jau dabar suskubo leistiną elektromagnetinės spinduliuotės normą didinti. Buvusi sveikatos ministrė Šalaševičiūtė padidino leistiną normą 10 kartų – iki 100 µW/cm2. Dabar paruoštas projektas dar 10 kartų padidinti – iki 1000. Ir vis kalbama, kad reikia sulyginti su Europos normomis. Tai kalba melagingai. Aš dabar pasakysiu šį tą apie normas. Tik JAV norma yra 1000 µW/cm2 į kvadratinį centimetrą. Australijoje – 200, Rusijoje, Kanadoje, Italijoje ir dar visoje eilėje šalių – 10 µW/cm2, Šveicarijoje – 4 µW/cm2, Zalcburge – 0,1, Naujoje Zelandijoje – 0,02 µW/cm2."[13]
Prof. J. Grigas taip pat įžvelgė pavojų Lietuvos entuziazme greičiau įsivesti 5G ryšį ir 10 kartų didinti rekomenduotiną elektromagnetinio lauko energijos srauto tankį – iš 100 µW/cm2 į 1000 µW/cm2 (profesorius šį dydį įvardijo mikrovatais, tenkančiais vienam kvadratiniam centimetrui, tačiau dažniau tyrimuose ir rekomendacijose sutinkamas matas – vatai, tenkantys vienam kvadratiniam metrui). Jo įsitikinimu, nors toks sprendimas grindžiamas siekiu suvienodinti spinduliuotės normas visoje Europoje, tiesa yra kiek kitokia – daugelyje šalių normos žymiai mažesnės, o 1000 µW/cm2 elektromagnetinės taršos norma nustatyta tik Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).[13]
- Grigas, J., 1977., „Mikrobangė elektronika (elektrovakuuminiai rezonansiniai prietaisai)“, Vilnius, - 80 p.;
- Grigas, J., ir Valiunėnas, V., 1979, „Mikrobangė elektronika“ (2 d) - 100 p.;
- Grigas, J., 1987, „Segnetoelektriniai reiškiniai ir faziniai virsmai“ – Vilnius, - 157 p.;
- Grigas, J., 1996, „Microwave Dielectric Spectroscopy of Ferroelectrics and Related Materials“ – Amsterdam, Gordon & Breach Publ. Taylor & Francis Group, USA, – 336 p. - ISBN 2-88449-190-2;
- Grigas, J., 2006, 2008, „Phase Transitions in Ferroelectric Phosphorous Chalcogenide Crystals“. – Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2006, – 453 p. – ISBN 9986-19-885-2;
- Grigas, J., 2011, 2012, 2013, „Kiek trunka sekundė: šiuolaikinis pasaulis mokslininko akimis“ – Vilnius, Tyto alba,. – 346 p. – ISBN 978-998-616-868-3;
- Grigas, J., 2012, „Kokiame pasaulyje gyvename: mokslininko akimis“ – Vilnius, VU leidykla,– 319 p. – ISBN 978-609-459-040-5;
- Grigas, J., 2013, „Pažinimo keliais: prieš laiko rodyklę pažvelgus“ Vilnius, VU leidykla, – 435 p.– ISBN 978-609-459-204-1;
- Grigas, J., 2015, „Ateitis jau atėjo." Vilnius, Tyto alba, – 272 p. – ISBN 978-609-466-077-1.
- Grigas, J., 2021, "Pažinimo šaknys ir vaisiai", Vilnius, Kriventa, - 675 p. - ISBN 978-609-462-157-4.
- 1986 m. LSSR valstybinė premija;
- 1996 m. Lietuvos mokslo premija;
- 1996 m. Švietimo ir mokslo ministerijos premijos už mokslo populiarinimą.
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
