Hans Christian Andersen

Hansas Kristianas Andersenas (dan. Hans Christian Andersen, 1805 m. balandžio 2 d. Odensėje – 1875 m. rugpjūčio 4 d. Kopenhagoje) – Danijos poetas, rašytojas.^[1]

Hans Christian Andersen
Hansas Kristianas Andersenas
Gimė	1805 m. balandžio 2 d. Odensė, Danija
Mirė	1875 m. rugpjūčio 4 d. (70 metų) Kopenhaga, Danija
Tėvas	Hansas Andersenas
Motina	Anė Mari Anersdater
Veikla	poetas, rašytojas
Vikiteka	Hans Christian Andersen
Parašas

Biografija

1819 m., tesulaukęs keturiolikos, paliko savo gimtąjį miestą ir našlę mamą, kuri dirbo skalbėja ir išvyko į Kopenhagą. Visas jo išsilavinimas buvo šešeri metai skaitymo ir rašymo įgūdžių, kuriuos gavo Odensės miesto labdaros mokykloje varguolių vaikams.

Hansui Kristianui Andersenui pasaulinę šlovę pelnė jo „Pasakos, pasektos vaikams“ (1835–1848). Danų batsiuvio sūnus, sulaukęs 14 metų, iškeliavo į Kopenhagą: ten teatre mokėsi dainavimo ir šokio.

Andersenas išgarsėjo romanu „Improvizatorius“ (1835 m.). Tais pačiais 1835 m. buvo išleista brošiūra „Pasakos, pasektos vaikams“, kurioje greta pasakos „Skiltuvas“ buvo dar trys.

Su humoru ir begale fantazijos jis iš pradžių kūrė vaikams; vėliau savo pasakojimą praturtino subtilia ironija bei gyvenimo išmintimi, todėl jo kūrinius vis labiau ėmė vertinti ir suaugusieji. Jo kūriniuose juntama stipri romantikos įtaka. Ryškiausi pavyzdžiai: „Karalaitė ant žirnio“, „Sniego Karalienė“, „Bjaurusis ančiukas“ bei „Naujieji karaliaus drabužiai“.

Kūriniai

1835 m. Skiltuvas 1835 m. Klausas ir Klauselis 1835 m. Princesė ant žirnio 1835 m. Coliukė 1835 m. Idutės gėlės 1835 m. Kelionės draugas 1836 m. Nelabas berniūkštis 1837 m. Undinėlė 1837 m. Nauji karaliaus drabužiai 1838 m. Laimės kaliošai 1838 m. Ramunene 1838 m. Drąsusis alavo kareivis 1838 m. Laukinės gulbės 1839 m. Rožių elfas 1839 m. Rojaus sodas 1839 m. Skraidanti skrynia 1839 m. Gužai 1840 m. Piktasis princas 1841 m. Olė Lukojė 1841 m. Kiauliaganys 1841 m. Grikis 1843 m. Angelas 1843 m. Lakštingala 1843 m. Jaunikis ir nuotaka 1843 m. Bjaurusis ančiukas 1844 m. Eglutė 1844 m. Sniego karalienė 1845 m. Šeivamedžio močiutė 1845 m. Elfų kalnas 1845 m. Raudoni bateliai 1845 m. Šokliai 1845 m. Piemenaitė ir kaminkrėtys 1845 m. Holgeris Danas 1845 m. Varpas 1845 m. Močiutė 1845 m. Išpuikėlė adata 1845 m. Mergaitė su degtukais 1846 m. Vaizdas pro Vartou langą 1846 m. Nuo tvirtovės pylimo 1847 m. Senasis gatvės žibintas 1847 m. Kaimynai 1847 m. Mažasis Tukas 1848 m. Vandens lašas 1848 m. Laiminga šeima 1848 m. Motina 1848 m. Apkaklis 1849 m. Linai 1850 m. Paukštis Feniksas 1851 m. Juk yra skirtumas 1851 m. Gražiausia pasaulio rožė 1852 m. Po tūkstančio metų 1852 m. Gulbių lizdas

1852 m. Senasis paminklas 1852 m. Metų istorija 1852 m. Paskutinė diena 1852 m. Tikra tiesa 1852 m. Gera nuotaika 1852 m. Tikras širdies skausmas 1852 m. Viskam sava vieta 1852 m. Aitvaras ir krautuvininkas 1852 m. Po gluosniu 1852 m. Penki iš vienos ankšties 1852 m. Niekam netikusi buvo 1853 m. Dvi merginos 1853 m. Paskutinis perlas 1854 m. Kitoje jūros pusėje 1854 m. Pinigų kiaulė 1855 m. Dangaus laiptelis 1855 m. Jonas kvailys 1855 m. Ibas ir Christinutė 1855 m. Garbės kelias erškėčiuotas 1855 m. Žydaitė 1855 m. Perlų vėrinys 1855 m. Varpo duburys 1855 m. Butelio kaklas 1858 m. Sriuba iš dešros lazdelės 1858 m. Senbernio naktinė kepuraitė 1858 m. Šis tas 1858 m. Paskutinis seno ąžuolo sapnas 1858 m. Abėcėlė 1858 m. Pelkių karaliaus dukra 1858 m. Bėgikai 1859 m. Išminčiaus akmuo 1859 m. Vėjas pasakoja apie Valdemarą Doe ir jo dukteris 1859 m. Mergaitė, atsistojusi ant duonos 1859 m. Varpininkas Olė 1859 m. Anė Lizbeta 1859 m. Vaikų pleškesys 1859 m. Ant kūdikio kapo 1859 m. Plunksna ir rašalinė 1859 m. Daržo gaidys ir vėtrungės gaidelis 1859 m. Žavinga 1859 m. Kopų istorija 1859 m. Įbroliai 1860 m. Persikraustymo diena 1860 m. Drugys 1861 m. Biorglumo vyskupas ir jo giminė 1861 m. Dvylika iš pašto karietos 1861 m. Grambuolys 1861 m. Ką senukas padarys – viskas bus gerai 1861 m. Sniego senis 1861 m. Ančių būrys 1861 m. Naujojo amžiaus mūza

1861 m. Ledų mergina 1861 m. Psichė 1861 m. Sraigė ir radastas 1861 m. Senas bažnyčios varpas 1861 m. Sidabrinis šilingas 1862 m. Metalinė kiaulė 1862 m. Piemens pasakojimas apie draugystės priesaiką 1862 m. Rožė nuo Homero kapo 1862 m. Istorija 1862 m. Nebyli knyga 1862 m. Snieguolė 1863 m. Arbatinis 1864 m. Liaudies dainos paukštis 1865 m. Žaltvykslės mieste 1865 m. Vėjo malūnas 1865 m. Vaikų kambaryje 1865 m. Aukso lobis 1865 m. Kaip vėtra sumaišė iškabas 1866 m. Paslėpta, bet nepamiršta 1866 m. Sargo vaikas 1866 m. Tetutė 1866 m. Rupūžė 1867 m. Venas ir Glenas 1867 m. Mažiukai žaliukai 1867 m. Aitvaras ir poniutė 1868 m. Peiteris, Peteris ir Peras 1868 m. Krikšto tėčio paveikslėlių knygelė 1868 m. Kas laimingiausias? 1868 m. Lėlių teatro direktorius 1868 m. Savaitės dienos 1868 m. Driadė 1868 m. Skautės 1869 m. Kometa 1869 m. Saulės spindulėlio istorija 1869 m. Paukštininkės Gretės giminė 1869 m. Dagilio laimė 1869 m. Ką galima sugalvoti 1870 m. Laimė ir medžio šakoj gali būti 1870 m. Ką pasakė kiekvienas šeimos narys 1870 m. Prosenelis 1870 m. Nepaprasčiausias daiktas 1870 m. Žvakės 1871 m. Morkos vedybos 1871 m. Šok, šok mano lelyte 1871 m. Didysis jūros žaltys 1871 m. Daržininkas ir ponai 1872 m. Ką senasis Johanesas papasakojo 1872 m. Namų raktas 1872 m. Luošys 1872 m. Tetulė Dantisopė 1873 m. Blusa ir profesorius

Ryšiai su Lietuva

Paminklas H. K. Andersenui Panevėžyje, prie Lėlių vežimo teatro. Autorius: skulpt. Algimantas Vytėnas, 2005 m.

Pirmoji H. K. Anderseno pasakų knyga lietuvių kalba pasirodė 1895 m. Vėliau Lietuvoje išleista 20 rašytojo pasakų rinkinių ir dešimtys atskirų pasakų knygų. Visgi daugumą jo pasakų, išverstų iš originalo kalbos į lietuvių, skaityti dar negalima ir tuo atsiliekama nuo latvių ir estų, kurie beveik visas – 190 – yra išsivertę iš danų kalbos. H. K. Andreseno kūriniai paveikė įvairių tautų rašytojų, taip pat ir lietuvių, kūrybą. Kęstutis Urba tokią įtaką aptiko Janinos Degutytės, Vytautės Žilinskaitės, Gintarės Adomaitytės, Nijolės Kepenienės bei kitų autorių knygose. Loreta Žvironaitė tokį poveikį rado Sigito Gedos, Violetos Palčinskaitės, Dalios Kudžmaitės, Valdemaro Kukulo ir Liutauro Degėsio eilėraščiuose. Astos Gustaitienės nuomone, prie pasakos „Mergaitė su degtukais“ itin priartėja Lazdynų Pelėdos apsakymai „Motulė paviliojo“ ir „Pavasario rytmetį“.

Lietuvoje pirmasis spektaklis H. K. Anderseno kūrinių motyvais („Sniego karalienė“) pasirodė dar 1931 m., o 1980 m. Lietuvos kino studija sukūrė filmą „Žaltvykslės“ (rež. G. Lukšas), 1994 m. Lietuvos televizija ekranizavo pasaką „Mergaitė su degtukais“ (rež. N. Indriūnaitė). Iš viso Respublikos teatruose pagal H. K. Anderseno pasakas pastatyta virš 50 vaidinimų.^[2]

2006 m. Vilniuje Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius išleido knygą apie rašytojo įtaką šalies kultūrai:

• Hansas Christianas Andersenas ir Lietuva, straipsnių rinkinys („Rubinaičio“ žurnalo priedas) / sudarė Kęstutis Urba ISBN 9955-9740-1-X

Šaltiniai

1. Ieva Steponavičiūtė. Andersen Hans Christian (Hansas Kristianas Andersenas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 484 psl.
2. Roma Kišūnaitė. Andersenas ir Lietuva // „Literatūra ir Menas“

Nuorodos

• Hansas Kristianas Andersenas Archyvuota kopija 2013-08-10 iš Wayback Machine projekto.

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Hans Christian Andersen