FiDi
From Wikipedia, the free encyclopedia
From Wikipedia, the free encyclopedia
Fiziko diena arba FiDi – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto šventė, rengiama kiekvieną pavasarį (dažniausiai – pirmą balandžio šeštadienį). Pagrindiniai rengėjai - fizikos studentai, tačiau prie organizavimo prisideda ir politikos, filologijos, informatikos ir kiti studentai.
 |
Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
06.jpg)
5.jpg)
09_-_Dinas_Zauras.jpg)
FiDi dieninė dalis vyksta Vilniuje Saulėtekio alėjoje šeštadienį nuo ankstyvo ryto, po pietų nuo Fizikos fakulteto iki Filologijos fakulteto pajuda FiDi eisena su šventės simboliu Dinu Zauru, vakare iki ankstyvo ryto švenčiama FiDi vakarinė dalis.
Pirmoji FiDi surengta 1969 m. Šventę rengia FiDi organizacinis komitetas (FiDi O.K.), kurio sudėtis kinta kiekvienais metais ir yra patvirtinama rugsėjo mėnesį. Organizacinį komitetą sudaro žmonės, atsakingi už pagrindines šventės dalis bei jų įgyvendinimą: dieninę, vakarinę, eiseną, Diną Zaurą, finansų tvarkymą, ideologiją. Dalių atstovus išsirenka pirmininkas, kuris prižiūri Fiziko Dienos pasirengimą ir šventės eigą bei yra atstovas spaudai. Prie FiDi rengimo taip pat kiekvienais metais prisideda beveik šimtas fizikos fakulteto studentų, kuriems tai yra erdvė įgyvendinti savo pačias nerealiausias idėjas.
Labiausiai nusipelnę FiDi rengėjai, trejus metus atidavę savo jėgas FiDi ir pabaigę Fizikos fakultetą, tampa veteranais. Lapkričio gale jiems rengiama kasmetinė Veteranų pirtis. Jos metu tradiciškai šokamas kankanas, vyksta fuxų teatro pasirodymas, groja fuxų grupė, pristatoma naujai pagaminta karvė. FiDi metu Fizlende melioratorių vagonėlyje įrengiama veteranų rezidencija – kavinė „Olečka“, iš kurios veteranai pagarbiai stebi Fizlendą bei dalinasi įspūdžiais iš savo organizuotų Fiziko Dienų. FiDi veteranais yra tapę daugybė Lietuvoje žinomų žmonių, verslininkų, politikų, universitetų dėstytojų.
Įžanginiai renginiai:
Nuo 1988 m. savaitę prieš FiDi, trečiadieniais rengiamas simpoziumas, kurio metu fizikai skaito kvazimokslinius komiškus pranešimus fizikos tema ir ne tik. Tradiciškai vakaras baigiamas naujo FiDi filmo peržiūra. Renginio sumanytojas – Juozas Vilius Lunevičius.
Konferencija vyksta FiDi išvakarėse. Jos metu pakviesti dėstytojai atsakinėja į studentų užduodamus klausimus – ir susijusius su fizika, ir tokius, kurių paskaitų metu studentai užduoti nedrįsta.
Pagrindinės dalys:
Saulėtekyje, prie Fizikos fakulteto, kuris šventės metu tampa Fizlendu, išdygsta fizikinių atrakcionų parkas, vyksta gyvos muzikos koncertas. Fizikai ir jiems prijaučiantys žmonės kiekvienais metais lankytojus stebina vis naujais atrakcionais, kuriuos, negailėdami nei laiko, nei jėgų, gamina patys.
Popiet su šventės simboliu, dirbtiniu dinozauru Dinu Zauru, prasideda eitynės iš Fizikos fakulteto iki Filologijos fakulteto. Šventės dalyviai sulipa į įvairias transporto priemones ir skanduodami, mojuodami vėliavomis keliauja pas filologes. Eitynių tikslas – atsiprašyti studenčių filologių už kadaise Dino Zauro padarytą skriaudą. Filologės pasitinka fizikus pasirodymu, po kurio seka abiejų fakultetų dekanų „žodžių mūšis“ ir sveikinimai. Dinas Zauras kartu su eisena atsirado 10-osios FiDi metu. Būtent tais metais Fizikos fakultetas persikraustė iš Naugarduko gatvės į Saulėtekio alėją, tad filologijos ir fizikos fakultetus ėmė skirti nemažas atstumas.
Tradiciškai FiDi baigiama Vakarine dalimi – koncertu, vykstančiu nuo pat pirmosios FiDi. Ilgą laiką vakarinė dalis vyko didžiosiose universiteto auditorijose, tad į ją būdavo sunku patekti – bilietų nebuvo, o žmonės įleidžiama tik su pakvietimais, visi norintieji netilpdavo. Pakvietimus gaudavo rengėjai, kviestiniai svečiai, daugiausiai prie šventės rengino prisidėję fizikos fakulteto studentai. Tuo metu Lietuvoje vykdavo mažai tokio tipo renginių, o fizikai visuomet susirinkdavo geriausią techniką, tad jaunimas visais būdais stengdavosi gauti pakvietimus, o gavę stovėdavo ilgose eilėse, kad tik patektų į renginį. Būtent FiDi vakarinės dalies koncertai paskatino diskotekų atsiradimą Lietuvoje. Jau daugiau kaip 20 metų renginys vyksta netradicinėse vietose – senose apleistose gamyklose, kartą vyko Vingio parko estrados patalpose, dabar jau nugriautoje Lietuvos Kino Studijoje, tai buvo paskutinis renginys sporto rūmuose, apleistoje Spaudos rūmų spaustuvėje. FiDi vakarinėse dalyse yra groję tokie atlikėjai, kaip Skamp, Poliarizuoti Stiklai, Biplan, G&G Sindikatas, Sel, BIX. Paskutiniu metu Fiziko Dienos šventę kviečiamos Lietuvoje nekoncertavusios užsienio grupes, kurios greitai susilaukia klausytojų dėmesio.
Kiekvienais metais FiDi dieninės dalies metu studentai pristato savo pačių sugalvotus ir sukonstruotus atrakcionus. Kai kurie jų (pvz: Kiaušinių mėtymas į keptuvėmis užsidengusį studentą; Išmaudyk fuksą; Bulviašaudis) yra tapę tradicijomis. Yra tokių atrakcionų, kurie yra tapę daugelio fizikų pasididžiavimu ir kurie būtų sunkiai pakartojami.
34-osios FiDi metu buvo surengtas kiaušinių mūšis. Mūšiui buvo panaudoti 6000 kiaušinių, gauti iš Kaune sukurtos rekordinės Velykų margučių piramidės;
FiDi metu ne kartą užfiksuotas Lietuvos rekordas. Per 2005 m. balandžio 2 d. FiDi 37 buvo suformuotos didžiausios raidės iš žmonių: paminėti Alberto Einšteino reliatyvumo teorijos 100-mečiui padaryta formulė E=mc².[1] Jos ilgis siekė 15 metrų, dalyvavo apie 560 žmonių.
2008 m. balandžio 5 d. vykusios FiDi 40 metu buvo sukonstruoti didžiausi pasaulyje mediniai šachmatai [2]. Aukščiausia figūra, karalius, sudaryta iš 400 detalių, sveria 250 kg ir yra 4,95 m aukščio. Gaminant Stontono standartą atitinkančias figūras, sunaudota 7 tonos faneros ir beveik 3,9 MWh elektros energijos. Visas 32 figūras sudaro 4000 detalių[3]. Šachmatų partija užtruko dvigubai ilgiau nei tikėtasi, tačiau abejingų nepaliko. Su studentu žaidęs dėstytojas galiausiai pasidavė, būdamas įsitikinęs, kad vis tiek praloš. Fizikai drąsiai gali didžiuotis, kad šis projektas buvo įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.
42-oje FiDi fizikai nusprendė patikrinti, kaip veikia gravitacija. Tam jie pasiėmė seną Ford Fiestą automobilį, pakėlė kranu į 43 metrų aukštį ir paleido tiesiai į akmenį.
Siekdami atėjusiems žmonėms parodyti, kad jie tikrai pataikė į FiDi 42, fizikai Fizlendą papuošė įspūdingomis 4 metrų aukščio raidėmis FIDI, kurios užėmė 800 kvadratiniu metrų plotą. Šiuose keturiose raidėse buvo įrengtos skirtingos erdvės – F raidėje puikavosi dvi kino teatro salės, I raidė simbolizavo „Iuolaikinio Eno Uziejų“, D raidėje tilpo net pačių pagaminta Džiakuzi, o ketvirtojoje I buvo nuostabi boulingo salė, kurioje įprastus kėglius ir rutulius pakeitė mineralinio buteliai bei šaldytos vištos.
43-oje FiDi fizikai Fizlende, 4 metrų aukštyje, nutiesė 100 m ilgio bėgius, kuriais visus norinčius vežiojo traukinukas, vardu „Lukrecijus”. Bėgių dalys buvo gaminamos daugiau nei mėnesį, o studentai juos surinko aikštėje per paskutinę parą.
44-osios FiDi metu buvo pasitelkta apie 440 m² veidrodžių tam, kad būtų atkartotas šviesolaidžio veikimo principas. Fizikai pastatė didžiausią Lietuvoje šviesolaidžio imitaciją, vaizduojančią šviesos kelionę Ω formos kontūru. Pademonstruota, kad žiūrėdamas bet kokiu kampu mažesniu nei 90°, žmogus, stovėdamas vienoje pusėje, mato išėjimą, esantį kitoje. Šio statinio viduryje buvo įrengtas veidrodžių kambarys, kuriame buvo galima stebėti be galo daug atvaizdų. Visa tai pavadinta „Kambariolaidis Omega DU“.
47-oje FiDi Fizlende buvo pastatyta pilis, kurią sudarė apie 6000 kartoninių dėžių. FiDi dieninės metu lankytojai galėjo įsijausti į viduramžius, persirengti to laikotarpio karžygio apranga, ginklais. Naudodami trebušetus, tais laikais populiarias karo mašinas, lankytojai galėjo įgyvendinti pilies apgultį.
PIRMOJI Fiziko diena – 1969 m. Organizacinio komiteto (toliau – O.K.) pirmininkas Vitas Mačiulis „1969 METŲ KOVO 29 DIENA. ĮSIMINK TĄ DATĄ. TAI PIRMA FIZIKO DIENA.“ – šie žodžiai nuskambėjo Žemaičio auditorijoje skelbiant pirmosios Fiziko Dienos pradžią. Ją surengė tuometinis studentų profsąjungos pirmininkas Vitas Mačiulis. Šventės idėja susiformavo natūraliai, kaip jaunimo saviraiškos priemonė. Vėliau, iki nepriklausomybės atgavimo, buvo įgavusi ir protesto prieš tuometinę valdžią formą. Per 48 metus FiDi tapo neatsiejama Vilniaus miesto, Vilniaus Universiteto Fizikos Fakulteto dalimi ir yra didžiausia studentų šventė Lietuvoje.
Grupė „Vienuoliai“ susikūrė 1965 m. Vilniaus m. A. Vienuolio mokykloje. Iš to ir kilo grupės pavadinimas. 1969 m. sėkmingai pasirodę Vilniaus saviveiklinių kolektyvų apžiūroje, „Vienuoliai“ išvyko koncertuoti į Baku ir Krasnodaro universitetus. 1967 m. visi vaikinai, išskyrus Dobilą Pigagą, įstojo į Vilniaus Universiteto fizikos fakultetą ir tapo oficialiu VU studentų fizikų ansambliu bei grojo pirmojoje Fizikų dienos šventėje (FiDi). 1972 m. I – ajame saviveiklinių estradinių vokalinių – instrumentinių ansamblių festivalyje, skirtame Lietuvos Komjaunimo 50 – mečiui, „Vienuoliai“ tapo diplomantais. Tais pačiais metais grupė koncertavo Talino Politechnikos universitete. Šio koncerto metu padarytas vienintelis grupės istorijoje garso įrašas, kuris, deja, iki mūsų dienų neišliko. 1972 m., baigę studijas fizikos fakultete ir užsiėmę moksline veikla, „Vienuoliai“ iširo (šaltinis: "Rokas Radzevičius „Lietuvos roko pionieriai 1965–1984“).
ANTROJI Fiziko diena – 1970 m.
TREČIOJI Fiziko diena – 1971 m.
FiDi IV – (1972 m.) šventės pavadinimui pirmąkart buvo panaudotas trumpinys FiDi.
FiDi X – (1978 m.) O.K. pirmininkas Gintautas Tamulaitis, atsirado eisenos dalis, kurioje pasirodė dabartinis šventės simbolis Dinas Zauras.
FiDi XI – (1979 m.) O.K. pirmininkas Artūras Žukauskas suteikė Saulėtekiui Fizlendo pavadinimą.
Tradiciškai susiklostė, kad šventę sudaro dieninė dalis, eisena ir vakarinė dalis. FiDi gali pasigirti ir dviem įžanginiais renginiais. 8-12 FiDi metu susiformavo dėstytojų Press Konferencija.
FiDi XX – „“(1988 m.) FiDi programą papildė Viliaus Lunevičiaus sukurtas Jumoristinės Fizikos Simpoziumas, geriau žinomas Juziko pavadinimu, buvo įveiklintas FiDi Bankas, išleidęs Lakovus – Liasvai konvertuojamą valiutą (dailininkas Marius Butkevičius).
FiDi XXV – „“(1993 m.) Įvesta FiDi valiuta – Fidas. Išleistas I-ais lietuviškas Kęstučio Planko eilių „Eilėraščiai nešvankūs beigi prieš valdžią“ leidimas (dailininkas Artūras Bukauskas, leidėjas Vilius J. Lunevičius, maketavo A. Fiesorius, pratarmė – Mezonas ir L. Vunevičius)
FiDi 29 – (1997 m.)
FiDi 30 – „Nacionalinė Fizikų ENTROPIJA“ (1998 m.), O.K.: pirmininkas Sigitas Liaučius, …
FiDi 31 – (1999 m.) O.K. pirmininkas Ramūnas Domarkas
FiDi 32 – (2000 m.) O.K. pirmininkas Vytautas Kašėta
FiDi 33 – (2001 m.) O.K. pirmininkas Vytautas Kašėta
FiDi 34 – (2002 m.) O.K. pirmininkė Elžbieta Žurovska
FiDi 35 – (2003 m.) O.K. pirmininkas Saulius Kalašnikovas
FiDi 36 – (2004 m.) O.K. pirmininkas Justas Gylys
FiDi 37 – (2005 m.) O.K. pirmininkas Justas Gylys
FiDi 38 – (2006 m.) O.K. pirmininkas Justas Gylys
FiDi 39 – (2007 m.) O.K. pirmininkas Antanas Gaidamavičius
FiDi 40 – (2008 m.) O.K. pirmininkas Donatas Meškauskas
FiDi 41 – (2009 m.) O.K. pirmininkė Lina Maigytė
FiDi 42 – (2010 m.) O.K. pirmininkė Lina Mikoliūnaitė
FiDi 43 – (2011 m.) O.K. pirmininkas Arūnas Matelis
FiDi 44 – (2012 m.) O.K. pirmininkas Tomas Kristijonas Uždavinys
FiDi 45 – (2013 m.) O.K. pirmininkė Eva Baltakytė
FiDi 46 – (2014 m.) O.K. pirmininkas Tomas Dambrauskas
FiDi 47 – (2015 m.) O.K. pirmininkas Paulius Varonenka
FiDi 48 – (2016 m.) O.K. pirmininkas Dovydas Banevičius
FiDi 49 – (2017 m.) O.K. pirmininkas Ignas Alminauskas
FiDi 50 – (2018 m.) O.K. pirmininkas Augustinas Petrulėnas
FiDi 51 – (2019 m.) O.K. pirmininkė Rolanda Blinovaitė
FiDi 52 – (2020 m.) O.K. pirmininkas Darius Litvinas
FiDi 53 – (2021 m.) O.K. pirmininkas Vytautas Gradauskas
FiDi 54 – (2022 m.) O.K. pirmininkas Mindaugas Sabutis
FiDi 55 – (2023 m.) O.K. pirmininkė Vitalija Smirnovaitė
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
