Dinozaurai (Dinosauria, gr. δεινός 'baisus' + σαῦρος 'driežas') – keturkojų (Tetrapoda) gyvūnų grupė, mezozojuje nuo viduriniojo triaso (maždaug prieš 230 mln. m.) iki kreidos-terciaro masinio rūšių išnykimo prieš 64,5 mln. metų dominavusi Žemės sausumos ekosistemoje.
| Dinosauria | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tiranozauras (Tyrannosaurus rex) – spėjama išvaizda | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Klasikinėje sistematikoje dinozaurai laikomi išmirusia roplių grupe, kladistikos požiūriu prie dinozaurų priskiriamas paukščių, kurie išsivystė iš mažųjų dinozaurų terapodų, taksonas. Taigi masinio rūšių išmirimo mezozojaus pabaigoje metu išmirė ne visi dinozaurai, nes paukščiai išgyveno iki šiol.
Ne paleontologų darbuose, pvz., ornitologų, tebėra taikoma zoologinė sistematika, pagal kurią paukščiai sudaro atskirą klasę. Taip pat ir kasdieninėje kalboje dinozaurai paprastai su paukščiais nesiejami.
Žinias apie dinozaurus paleontologai renka tirdami fosilijas (suakmenėjusius kaulus, odos ar kitų kūno audinių atspaudus), taip pat pėdų atspaudus, suakmenėjusius kiaušinius ir lizdus, gastrolitus ir koprolitus. Dinozaurų liekanos surandamos visuose žemynuose, įskaitant Antarktidą, nes dinozaurai atsirado tuo metu, kai visa sausuma buvo susijungusi į Pangėją. Iki šiol aprašyta daugiau kaip 800 įvairių dinozaurų genčių, ir kiekvienais metais aptinkama naujų radinių
Priešingai populiariems įsitikinimams, pirmųjų dinozaurų kiaušiniai buvo minkšti ir savo struktūra panašūs į šių dienų roplių, tokių kaip vėžlys ar gyvatė, kiaušinius.[1]
Aprašymas
Požymiai
Nuo artimiausių giminaičių archozaurų (Lagozucho, Skleromochlo ir pterozaurų) visų dinozaurų grupių atstovai skiriasi keliomis bendromis griaučių ypatybėmis:[2]
- Kaukolės požymiais: nėra dalies kaktikaulio (postfrontale); gomuryje Ectopterygoid persidengia su Os pterygoideum ir kt.
- Kitų griaučių dalių požymiais: trys ir daugiau slankstelių dubens srityje (kryžkaulyje); ranka asimetriška su sutrumpėjusiais išoriniais pirštais (IV ir V) – kai kurie terapodai jų išvis neturi ir kt.
Pirmiesiems dinozaurams būdingi visi šie požymiai, vėlesnių formų osteologija gali labai skirtis ir šios savybės gali būti nebūdingos arba nebeatsekamos.
Visi plėšrieji dinozaurai vaikščiojo ir bėgiojo ant dviejų užpakalinių kojų. Iš nedidelių plėšriųjų dinozaurų išsivystė paukščiai. Pirmaisiais paukščiais laikomi archeopteriksai, nors jie dar atrodė labai panašiai kaip ir dinozaurai. Dalis dinozaurų galėjo plaukioti, pvz., ichtiozaurai ir pleziozaurai.
Dydis
Didžiausios dinozaurų rūšys yra zauropodai, tarp jų yra didžiausios visų laikų Žemės gyvūnų rūšys. Didžiausias ir sunkiausias zauropodas, kurio surastas visas skeletas, yra 12 m aukščio ir 70 tonų svėręs brachiozauras. Ilgiausias žinomas dinozauras yra diplodokas, pagal kurio skeletą galima spręsti, jog jo ilgis buvo 27 metrai. Spėjama, kad buvo ir didesnių dinozaurų, tačiau tėra surasti tik jų kaulų fragmentai. Taip pagal kai kuriuos diplodokų kaulus galima spręsti, jog jų ilgis galėjo siekti 40 metrų, o argentinozauro skeleto fragmentai leidžia spėti jį svėrus iki 100 tonų. Tarp mėsėdžių dinozaurų taip pat buvo didžiulių rūšių. Didžiausias iš mėsėdžių dinozaurų, kurio turimas beveik visas skeletas, yra 12 metrų ilgio Tyrannosaurus rex. Iš kai kurių skeletų fragmentų galima spėti buvo ir dar didesnių plėšrūnų. Tarp jų yra Pietų Amerikoje rastas gigantozauras arba Afrikos spinozauras, kurie greičiausiai buvo dar keliais metrais ilgesni. Pagal dar Sasso et al. studiją (2006), kuri remiasi tik atskirais kaulų fragmentais, didžiausi pagal ilgį ir svorį buvo terapodai spinozaurai [3].
Mažiausiems dinozaurams priklauso 2002 m. Kinijoje atrasti terapodai Skansoriopteriksas ir Epidendrozauras, nors pastarasis galbūt tėra Skansoriopterikso jauniklis. Šie maži, plunksnuoti plėšrūnai buvo maždaug žvirblių dydžio. Kiti, palyginti maži dinozaurai buvo, pvz., Kompsognatas, Saltopas, Echinodonas arba Juravenatorius, jų kūno ilgis siekė 60 cm ir gali būti lyginamas su kate. Mažieji dinozaurai praktiškai be išimties buvo plėšrūnai.
Kurie dinozaurai buvo didžiausi ar mažiausi tiksliai nustatyti sudėtinga, nes fosilijų radiniai nėra išsamūs. Vidutinis dinozauras buvo maždaug didelės avies dydžio.
Kodėl kai kurie dinozaurai pasiekė išskirtinai didelį dydį, tebėra intensyvių tyrimų objektas. Milžiniškos rūšys išsivystė vėlyvajame juros periode ir išliko per kreidos periodą. Dinozaurai nebuvo vieninteliai milžinai – įspūdingus dydžius pasiekė ir pterozaurai, kurių sparnų plotis ankstyvojoje kreidoje galėjo siekti 12 ir daugiau metrų, milžiniškos buvo ir jūrų reptilijos.
Vienas iš veiksnių, galėjusių paskatinti augimą, buvo tai, kad juros ir kreidos perioduose buvo ypač vešli augalija. Dėl to, visų pirma, zauropodai galėjo be didelių energijos nuostolių susirasti milžiniškus kiekius maisto. Atitinkamai išaugo ir mėsėdžių gyvūnų rūšys.
Kauliniai šarvai, ragai ir kaulinės plokštės
Panašiai kaip vėžliai ar krokodilai, kai kurie dinozaurai turėjo kaulinį šarvą. Tarp tokių dinozaurų buvo, pvz., Ankilozaurai, Nodozaurai, Skutelozaurai ir Saltazaurai. Kai kurių jų šarvas buvo labai sudėtingas. Ankilozaurai turėjo geriausius visų laikų gyvūnų šarvus; kai kurios jų rūšys kaulines plokšteles turėjo net ant akių vokų. Nešarvuota buvo tik papilvė. Šarvus sudarė šimtai tūkstančių šarvinių plokštelių, kurių diametras buvo nuo kelių milimetrų iki keliolikos centimetrų.
Kiti dinozaurai turėjo ragus. Geriausiai išsivysčiusius turėjo raguotuotieji dinozaurai (Ceratopsia), pvz., priklausantys triceratopsų ir Stirakozaurų gentims, tačiau su ragais buvo ir kai kurie terapodai. pvz., Karnotauras. Nors šie ragai atrodo atgrasiai, tačiau mažai tikėtina, kad jie buvo skirti gintis. Tikriausiai pagrindinė jų paskirtis buvo demonstracinė (poravimosi metu) arba kovoti su savo rūšies atstovais.
Pachycephalosauria grupės dinozaurai turėjo išskirtinai storas kaukoles. Galbūt jie kovodami tarpusavyje susitrenkdavo galvomis, panašiai kaip dabartiniai snieginiai avinai.
Stegozaurai turėjo spyglius ant uodegos ir dideles statmenas kaulines plokštes ant nugaros, jų paskirtis iki šiol nėra iki galo aiški.
Sistematika ir filogenezė
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dinozaurų sistematika.
Dinozaurų antbūris, kaip ir daugelis šiuolaikinių roplių, priskiriami diapsidams. Tarp diapsidų dinozaurai priskiriami archozaurams (Archosauria). Iš archozaurų grupės gyvūnų iki šių dienų išliko tik krokodilai ir paukščiai. Didieji mezozojaus jūrose gyvenę ropliai su dinozaurais nesusiję. Dinozaurai skirstomi į driežadubenius (Saurischia) ir paukščiadubenius (Ornithischia). Pagrindiniai skirtumai tarp šių grupių susiję su dubens struktūra. Driežadubeniai, kuriems priklauso plėšrieji terapodai bei žolėdžiai, ilgakakliai zauropodai, išlaikė savo protėvių dubens struktūrą – jų gaktikaulis ir sėdynkaulis yra atsiskyrę vienas nuo kito. O žolėdžių paukščiadubenių gaktikaulis ir sėdynkaulis eina paraleliai.
Dinozaurų klasifikacija iki šiol nėra baigta ir tebėra ginčų objektas. Viena vertus, dar yra daug neužpildytų spragų, kita vertus, kiekvienas naujas atradimas gali suteikti naujų žinių, kurios gali keisti ir klasifikaciją. Mokslinėje literatūroje yra daugybė klasifikavimo sistemų ir kladogramų, su kuriomis dažnai sutinka tik nedidelė specialistų grupė.
Dinozaurų evoliucija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dinozaurų evoliucija.
Nuo kitų archozaurų dinozaurai greičiausiai atsiskyrė prieš 235 mln. metų, viduriniajame triase 20 mln. metų prieš tai, permo pabaigoje, įvyko didžiausias masinis rūšių išnykimas Žemės istorijoje, kurio metu išmirė 70 proc. gyvybės rūšių.
Seniausiais tikraisiais dinozaurais laikomi keletas radinių iš 225 mln. metų senumo sluoksnių Ischigualasto ir Santa Marijos formacijose (Argentinoje ir Brazilijoje): Hererazauras, Staurikozauras ir Eoraptorius buvo vikrūs plėšrūnai, o Pisanozauras – žolėdis. To laikotarpio gyvūnijoje dinozaurai dar buvo reti ir anaiptol nedominavo..
Situacija pasikeitė po kelių milijonų metų, karniumo į noriumą sandūroje, kai masiškai išmirė pirmykščiai ropliai ir amfibijos, kurie dar vadinami paleotetrapodais. Išmirė 42 proc. tetrapodų šeimų. Vadinamieji neotetrapodai, taip pat ir dinozaurai, užėmė atsilaisvinusias ekologines nišas. Triaso-juros sandūruje prieš 202 mln. metų įvyko dar vienas masinis rūšių išmirimas, po kurio paleotetrapodai visiškai išnyko, o juros periodu praktiškai visi (žinomi) sausumos gyvūnai, didesni nei 1 m, buvo dinozaurai.
Fiziologija ir mityba
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dinozaurų fiziologija.
Atradus pirmuosius dinozaurus mokslininkai manė, kad dinozaurai buvo šaltakraujai. Dinozaurai lyginti su ropliais ir įsivaizduoti kaip lėti, tingūs gyvūnai, kurie norėdami aktyviai judėti turi pirma pasišildyti saulėje. Dabar manoma, kad bent dalis dinozaurų grupių buvo šiltakraujai.
Dinozaurai buvo tiek augalėdžiai, tiek plėšrūs. Didžioji dalis dinozaurų buvo augalėdžiai. Mažiau buvo plėšriųjų dinozaurų, kurie medžiojo pavieniui arba gaujomis, kai grobis būdavo stambesnis. Tarp augalėdžių turbūt nebuvo konkurencijos, mažiausieji ėsdavo žolę, didesni krūmus, o zauropodai galėdavo ėsti lapus ten, kur jų nepasiekdavo niekas kitas. Kartais likdavo nusiaubti ištisi augalų plotai, nes milžiniškiems dinozaurams reikėjo milžiniško kiekio maisto. Zauropodai tikriausiai sudorodavo iki 1 tonos lapų per dieną.
Mėsėdžiai turėjo stiprius žandikaulius ir aštrius dantis, skirtus laimikiui plėšyti.
Dinozaurų tyrimų pradžia
1800 m. JAV Konektikuto upės slėnyje aptikti pirmieji suakmenėję dinozaurų pėdsakai. Iš pradžių, remiantis Biblija, jie palaikyti kranklio, visuotinio tvano metu Nojaus nurodymu ieškojusio sausumos, pėdsakais. 1806 m. V. Klarkas rado dinozaurų kaulų, bet palaikė juos žuvų fosilijų likučiais. Tik 1822 m. jie priskirti ropliams, aptikus panašų į iguanos dantį, tik daug didesnį. Tuo pat metu Anglijoje radus plėšriojo dinozauro liekanas, prasidėjo intensyvios dinozaurų liekanų paieškos.
Daugumos rūšių išnykimas
Egzistuoja ne viena hipotezė, kodėl išnyko dauguma dinozaurų rūšių. Pasak vienos, į Žemę prieš 65 milijonus metų trenkėsi asteroidas (arba kometa) ir, pakilus dulkėms, kurios užklojo žemę, bei atvėsus aplinkai didžioji dalis dinozaurų pamažu išmirė. Antra teorija teigia, kad tai įvyko dėl žemynų dreifo. Pamažu vėstant klimatui, išmirė ir dauguma dinozaurų, nes jie yra ropliai, o ropliai yra šaltakraujai gyvūnai, priklausomi nuo aplinkos temperatūros. Pasak kitų tyrimų, [4]dauguma dinozaurų išmirė nuo apsinuodijimo Dekano ugnikalnių išsiveržimų išmestomis dujomis.
Paukščiai yra dinozaurų evoliucinė tąsa, todėl teigti, kad dinozaurai išmirė visiškai, negalima.
Kita
Vieno iš dinozaurų – Domeikodaktilio – pavadinimas suteiktas pagal radavietę – Domeikos kalnagūbrį, taip savo ruožtu pavadintą lietuvių geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
Wikiwand in your browser!
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
