Estijos nepriklausomybės deklaracija
From Wikipedia, the free encyclopedia
Estijos nepriklausomybės deklaracija, arba Estijos tautų manifestas (est. Manifest kõigile Eestimaa rahvastele) – pagrindinis Estijos Respublikos įkūrimo dokumentas, kuris buvo paskelbtas 1918 m. vasario 24 d. Taline.
Šis straipsnis apie nepriklausomybės deklaraciją 1918 m.. Apie suvereniteto deklaraciją 1988 m. skaitykite straipsnyje Estijos suvereniteto deklaracija.
Istorija
Deklaracijos projektą paruošė Estijos provincijos asamblėjos išrinktas Estijos gelbėjimo komitetas. Pradžioje buvo numatyta deklaraciją skelbti 1918 m. vasario 21 d., tačiau šis pranešimas buvo atidėtas iki vasario 23 d. vakaro. Tuomet Manifestas buvo atspausdintas Piarnu, ir jį iš tuomečio „Endla“ teatro balkono viešai perskaitė Piarnu meras Hugo Kuusner.[1] Sekančią, vasario 24 d., Manifestas buvo atspausdintas ir išplatintas sostinėje Taline.[2][3]
Deklaracija paskelbta Pirmojo pasaulinio karo metu, kuomet traukėsi rusų ir puolė vokiečių kariuomenės bei artėjo Estijos okupacija. Vokietijos imperija nepripažino naujai paskelbtos Estijos Respublikos. Tačiau po Centrinių valstybių sąjungos sutriuškinimo 1918 m. lapkričio mėn. Vokietija išvedė savo pajėgas iš Estijos ir lapkričio 19 d. oficialiai perdavė valdžią Estijos laikinajai vyriausybei.[4] Toliau sekė Rusijos bolševikų įsiveržimas į šalį ir Estijos nepriklausomybės karas. 1920 m. vasario 2 d. pasirašyta Tartu sutartis tarp Estijos ir Tarybų Rusijos užbaigė Estijos kovas dėl nepriklausomybės. Estijos Respublika gavo tarptautinį pripažinimą ir 1921 m. tapo Tautų Sąjungos nare.[5]
Atminimas
2004 m. Piarnu centre, priešais viešbutį Pärnu Hotel (šioje vietoje stovėjo teatras „Endla“), pastatytas paminklas 1918 m. vasario 23 d. Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimui. Savo forma imituoja šalia buvusio teatro balkoną, tarp kurio kolonų pakabinta plokštė su deklaracijos tekstu.[1] [6]
Šaltiniai
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.