Dvarčininkų Pilalė

Vieta

Pilale vadinamas aukštumos kyšulys, įsiterpiantis į Salanto slėnį. Jis apie 94 m ilgio šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi ir 47 m pločio.^[1] Iš šiaurės ir vakarų pusių kyšulį supa upės slėnis, šiaurės rytų pusėje – šaltiniuota griova, o pietuose ir pietryčiuose Pilalė susisiekia su aukštuma. Teritorija buvusi ariama, dirvonuoja.

Teritorijos plotas – 0,44 ha.

1,3 km į pietvakarius yra Laivių kapinynas, Laivių Laumės kūlis ir Laivių piliakalnis.

Aplinkiniai piliakalniai

Kalvių piliakalnis 35 km
Daukšių piliakalnis 15 km

Apuolės piliakalnis 22 km
Mosėdžio piliakalnis 11 km

Mikytų piliakalnis 16 km

Įpilties piliakalnis 23 km

Užpelkių piliakalnis 10 km

Imbarės piliakalnis 6 km
Laivių piliakalnis 1,5 km

Kartenos piliakalnis 20 km

Gintališkės piliakalnis 7,5 km

Istorija

Vietos gyventojai kyšulį vadino Pilale, rečiau – Pilaite, laikė jį piliakalniu.^[2] Seniau Pilalė buvo Dvarčininkų kaimo žemėje.

1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1963 m. – Lietuvos istorijos institutas (ekspedicijos vadovas Adolfas Tautavičius).

Piliakalniams būdingų įtvirtinimų (pylimų, griovių) ir kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Manoma, kad kyšulyje galėjo būti piliakalnis, kurį Salantas seniai nuplovė.^[3]

Šaltiniai

[1]
Piliakalnis, vad. Pilale, Dvarčininkų k., Imbarės apyl., Lenino kol. - Archeologinio paminklo pasas. - Surašė Juozas Mickevičius, 1960 m. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 6. - L. 74–75
[2]
Irena Šeškevičienė. Malūnas ir „bravoras“ – baudžiavos laikų palikimas. – Pajūrio naujienos – 2009 m. balandžio 17 d.
[3]
Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 146. - L. 23