Dusetų valsčius

55.75°š. pl. 25.84°r. ilg. / 55.75; 25.84

Dusetų valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Dusetos
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Zarasų apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Zarasų apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Zarasų apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Zarasų apskritis (1944–1950)

Dusetų valsčius (rus. Дусятская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Dusetos.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] 1905 m. valsčiuje vyko mitingai, išrinkta nauja valsčiaus taryba.^[2] Nepriklausomoje Lietuvoje atkurtas 1918 m. J. Kibirkščio iniciatyva. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Dusetų rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5110	436 kiemai [3]	4 seniūnijos	85
1923 m.[4]	170	7518	1591
1932 m.	170	8124		9 seniūnijos [5]
1949-01-01 (išsamiau)	208			9 apylinkės [6]

Vadovai

• Juozas Kibirkštis, 1932 m.^[7]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[8]	Apylinkė, 1949 m.[9]
Avižiai	Avižių seniūnija	Avižių apylinkė
Berniūnai	Berniūnų seniūnija	Berniūnų apylinkė
Butkeliai	Butkelių seniūnija	Butkelių apylinkė
Dumblynė	Dumblinės seniūnija	Dumblynės apylinkė
Dusetos	Dusetų seniūnija	Dusetų apylinkė
Mažviliai	Mažvylių seniūnija	Mažvilių apylinkė
Pakniškės	Pakniškių seniūnija	Pakniškių apylinkė
Sadūnai	Sadūnų seniūnija	Sadūnų apylinkė
Žukliškės	Žukliškių seniūnija	Žukliškių apylinkė
Iš viso:	9 seniūnijos	9 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1888	Sadūnai	Juozas Buzelis, gydytojas, visuomenės veikėjas	1967
1894	Dumblynė	Justinas Kibirkštis, karininkas	1934
1924	Sruogiškės	Aldona Merkytė, vertėja	2009
1926	Rokėnai	Vytautas Mažiulis, kalbininkas	2009
1949	Pažiegė	Albinas Sirvydis, teisininkas, teisėjas	2021

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
2. Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 105.
3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 789–794 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 197
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 790 psl.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 793 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 198–199