From Wikipedia, the free encyclopedia
Donatas Malinauskas (1869 m. kovo 7 d. Krėslaukyje, dab. Latvija – 1942 m. lapkričio 30 d. tremtyje, Bijske, Altajaus kraštas) – visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas.
| Donatas Malinauskas | |
|---|---|
 | |
| Gimė | 1869 m. kovo 7 d. Krėslaukis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1942 m. lapkričio 30 d. (73 metai) Bijskas, Altajaus kraštas |
| Tėvas | Mykolas Malinauskas |
| Motina | Elena Malinauskienė-Tanskytė |
| Veikla | visuomenės veikėjas, Valstybės Tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas |
| Alma mater | Taboro žemės ūkio akademija |
 Vikiteka | Donatas Malinauskas |
Tėvai – dvarininkai, bajorai, tėvas Mykolas – Rusijos imperijos kariuomenės pulkininkas. Lietuvybės dvasios įgavo iš motinos, kuriai įtakos turėjo jos dėdė, Adomo Mickevičiaus mokinys ir Lietuvos patriotas Bernardas Kęstutis Gediminas iš Alovės.
Mokėsi Vilniuje, Minske, vėliau Galicijoje, 1890 m. įstojo į Taboro žemės ūkio akademiją Čekijoje. Dalyvavo Jaunačekių judėjime, pažangių slavų jaunimo suvažiavime Prahoje.[1]
Baigęs agronomijos mokslus grįžo į savo dvarus buvusioje Trakų apskrityje. Gyvendamas Onuškyje susipažino su klebonu Stanislovu Šlamu, jau nuo seminarijos laikų platinusiu lietuvišką spaudą. Donatas Malinauskas tapo jo patikimu padėjėju. Duodavo S. Šlamui pinigų lietuviškoms knygoms pirkti.
Žandarų užverbuotas agentas Pranas Petruševičius savo 1900 m. spalio 19 d. pranešime Vilniaus gubernijos žandarų valdybai rašė, kad Donatas Malinauskas palaikė ryšius su Jiezno klebonu Mykolu Masiuliu, Butrimonių klebonu Kazimieru Daukša, Valkininkų klebonu Povilu Kuolu, Dusmenų – Kazimieru Valentinu, Žaslių – Kazimieru Kybeliu, Žaslių vikaru Benediktu Krištaponiu. Šie asmenys dalyvaudavo susitikimuose, kuriuos agentas pavadino literatiškais pasikalbėjimais. Susitikimai vykdavo pas Donatą Malinauską arba pas vieną iš kunigų. Šio ratelio nariai lietuviškos spaudos gaudavo iš Stakliškių parapijos knygnešio (pavardė nežinoma) ir iš Suvalkijos knygnešių.
Gyvendamas Vilniuje, susipažino su Andriumi Domaševičiumi, Povilu Matulioniu. Iš anksčiau buvo pažįstamas su kunigu Juozu Ambraziejumi ir Mečislovu Davainiu-Silvestraičiu. Priklausė draugijai „Dvylika Vilniaus apaštalų“. Tvarkė slaptą šios organizacijos banką, skyrė lėšų lietuviškoms brošiūroms, proklamacijoms, laikraščiams spausdinti ir knygoms platinti.
Rūpinosi lietuviškų knygų ir laikraščių gabenimu į Vilnių. Atkakliai gynė lietuviškus reikalus. Tuo metu pagrindinė Donato Malinausko veiklos kryptis – iškovoti lietuviams bažnyčią Vilniuje. Padėjo organizuoti Didįjį Vilniaus Seimą 1905 m., jame dalyvavo. Kartu su dr. Jonu Basanavičiumi 1906 m. parengė memorandumą popiežiui Šv. Pijui X dėl lenkų kalbos lietuvių bažnyčiose.
Lietuvių mokslo draugijos narys. Nepriklausomybės metais dirbo užsienio reikalų ministerijoje. 1939 m. Alvito dvarą gavo iš Vyriausybės ir persikėlė į jį.[2]
1941 m. birželio 14 d. iš Alvito dvaro (Vilkaviškio apskritis) ištremtas į Sibirą. Mirė tremtyje. 1993 m. birželio 14 d. palaikai perlaidoti Onuškio Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
