Dimitras Chaleckis

Dimitras Chaleckis (lenk. Dymitr Chalecki; apie 1550^[1] – 1598 m.) – ATR ir LDK valstybinis veikėjas, Lietuvos didysis ginklininkas (1581–1588), Lietuvos didysis iždininkas (1590–1598), ATR seimo maršalka (1589).

Dimitras Chaleckis
Chaleckiai
Chaleckių herbas
Gimė	1550 m.
Mirė	1598 m. (~48 metai)
Tėvas	Josifas Michailovičius Chaleckis
Sutuoktinis (-ė)	Regina Dibovska
Vaikai	Mikalojus Kristupas, Aleksandras

Biografija

Grafas iš Lietuvos-Rusijos bajorų Chaleckių giminės, Chaleckių herbo savininkas. Tėvas - Ovručo seniūnas Josifas Michailovičius Chaleckis (1551–1553).

Valstybinę veiklą pradėjo kaip karaliaus Stepono Batoro dvariškis, šio 1579 metų spalį paskirtas Lietuvos didžiuoju ginklininku. 1582 metais vykdė mokesčių, patvirtintų ATR seime, rinkimą.

Stepono Batoro valdymo metu gavo pirmas seniūnijas, užmezgė glaudžius ryšius su galingos Sapiegų giminės atstovais, o bekaralystės metu ir su Radvilomis. 1587 metų lapkritį buvo Vilniaus suvažiavimo maršalka, kuriame lietuviai išrinko jį pasiuntiniu nuo LDK į elekcinį seimą Krokuvoje Žygimanto išгinkimui Lenkijos karaliaus Sostą.

Ten gi buvo paskirtas Lietuvos dvaro paiždininkiu. 1589 metais buvo išrinktas pacifikacinio seimo maršalka, užbaigusį bekaralystės laikotarpį.

1590 metų balandžio 4 d. tapo Lietuvos didžiuoju iždininku ir Lietuvos didžiuoju raštininku. Aštuonerių metų bėgyje užsiėmė aktyvia veikla privedant prie tvarkos kunigaikštystės finansus. Jau 1590 metų spalį pateikė pasiuntiniam memorialą, apimantį visas išlaidines ir pajamines valstybės biudžeto dalis, nurodant trūkumus. Dmitrijaus Cheleckio veiklos metu būnant iždininko poste, biudžetas buvo pakankamai užpildytas. Karaliui, reikalui esant sėmė iš jo reikalingas lėšas, o po grafo mirties buvo galima iš jo paimti iki šimto tūkstančių auksinų.

1595 metais įėjo į pasiuntinybės sudėtį derybose su Osmanų imperija. Kartu su Radvilomis dalyvavo mūšiuose su Nalivaiko kazokais, kurie už tai ištuštino jo Mogiliovo seniūniją ir asmeninius dvarus.

1596 metais seime buvo išrinktas komisaru, išspręsti ilgalaikį ginčą dėl sienų tarp LDK ir Lenkijos karalyste, tų pačių metų lapkritį kartu su Leonu Sapiega ir Mikalojumi Radvila buvo karaliaus komisaru Bresto sinode, užsibaigusiu Bresto unijos sudarymu. Gimęs stačiatikiu, grafas 1591 metais perėjo į katalikybę.

Už nuopelnus ATR Zigimantas III Vaza apdovanojo Dimitrą Chaleckį daugeliu sklypų ir privilegijomis. Jis savo rankose sutelkė šešias seniūnijas, tame tarpe Bresto, valdė namus ir dvarus Vilniuje ir Gardine, be to, ėmė už pasižadėjimą turtingų lietuvių žemes.

1591 metais karalius jam davė sutikimą pastatyti nuosavą koplyčią prie Gardino bažnyčios šeimos kapams.

Šeima

1582 metais vedė Reginą Dibovską, su kuria turėjo 4 sūnus, iš jų labiausiai žinomi:

• Mikalojus Kristupas, Naugarduko vaivada;
• Aleksandras, seimo maršalka 1627 metais.

Išnašos

1. Polski Słownik Biograficzny nurodo gimimo datą apie 1550 metus

Literatūra

• Падалінскі У. Дзмітры Халецкі, падскарбі земскі Вялікага княства Літоўскага: ад «слугі» да «прыяцеля» // Парламенцкія структуры ўлады ў сістэме дзяржаўнага кіравання Вялікага княства Літоўскага і Рэчы Паспалітай у XV–XVIII стагоддзях: Матэрыялы міжнар. навук. канферэнцыі (Мінск – Наваградак, 23-24 лістапада 2007 г.) / Навук. рэд. С. Ф. Сокал, А. М. Янушкевіч. – Мінск: БІП-С Плюс, 2008. – 374 с. – C. 127–151.
• Filipczak-Kocur A. Skarbowość Rzeczypospolitej 1587–1648. Projekty – ustawy – realizacja. – Warszawa, 2006. – S. 423.
• Halecki O. Chalecki Dymitr (?1550-1598) // Polski Słownik Biograficzny. – T. III. – Krakow, 1937. – S. 247–249.

Nuorodos

• Dymitr Chalecki Archyvuota kopija 2015-10-02 iš Wayback Machine projekto.

Politinis postas
Prieš tai: Teodoras Tiškevičius	Lietuvos dvaro paiždininkis 1588–1590	Po to: Petras Viesiolovskis
Prieš tai: Teodoras Tiškevičius	Lietuvos didysis iždininkas 1590-1598	Po to: Andrius Zaviša