Dainininkas

Dainininkas – profesionalus vokalistas, atliekantis dainas, romansus, operos, operetės, vodevilio arijas, t. y. naudojantis savo balsą kaip muzikos instrumentą.

Taivano dainininkė Jolin Tsai, 2015 m.

Istorija

Dainininkų profesionalų būta nuo seno Rytų šalyse, Senovės Graikijoje, Senovės Romoje. Viduramžiais Europoje garsėjo bardai, trubadūrai, minezingeriai. Dainavimas Europoje ypač suklestėjo XVII a. Susiklostė keletas krypčių (kamerinis, operinis dainavimas), stilių, nacionalinių mokyklų. Paplito kantileninis, koloratūrinis dainavimas, ypač didelę reikšmę dainavimo raidai turėjo bel canto, skatinęs operos plėtotę. XVII a. – XVIII a. greta operos svarbią vietą užėmė kamerinis dainavimas, gyvavęs didikų rūmuose, bažnyčiose.

Suklestėjus operai atsirado žymių dainininkų, kurie ištobulino ne tik bel canto, bet ir kitus dainavimo būdus – kantilena, koloratūra, rečitatyvas. Dainavimas svarbus ir pramoginėje muzikoje (šansonetė). XX a. antroje pusėje paplitus popmuzikai, ypač rokui, ansambliams, pradėta dainavimą jungti su rečitavimu, kalbėjimu, šnabždesiu ir t. t.^[1] Kompozitoriai muziką dažniausiai kuria atsižvelgdami į dainininko balso ypatybes.

Klasifikacija

• Pagal žanrus skiriami:
  • Operos dainininkai – dainuojantys spektaklio pastatymo metu;
  • Kameriniai dainininkai – atliekantys muzikos kūrinius pritariant fortepijonui ar kitam muzikos instrumentui koncerto metu;
  • Choro dainininkai – atliekantys chorinius kūrinius;
  • Džiazo dainininkai – atliekantys džiazo kūrinius;
  • Estrados dainininkai – atliekantys estradines dainas, šlagerius
  • Bardai – atliekantys savo ar kitų autorinės kūrybos dainas, pritardami gitara, bandža, balalaika, akordeonu ar kitu individualiu muzikos instrumentu;
  • Roko dainininkai – atliekantys roko dainas.

• Pagal balso tembrą, diapazoną ir atlikėjo lytį skiriami pagrindiniai:
  • Moterų balsai:
    • Sopranas – aukštas moteriškas balsas;
    • Mecosopranas – vidutinio aukščio moteriškas balsas;
    • Kontraltas – žemas moteriškas balsas;

• • Vyrų balsai:
    • Tenoras – aukštas vyriškas balsas;
    • Baritonas – vidutinio aukščio vyriškas balsas;
    • Bosas – žemas vyriškas balsas;

Yra ir ypatingai retų balsų: kontratenoras, falcetas, kastratas (iki XVIII a. berniukams atlikdavo kastravimo operaciją, kad jų vaikiško balso nepakeistų balso mutacija)

Šaltiniai

1. Arvydas Karaška. Dainininkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 416 psl.