Dagabai

Dagabai, Dagarai (savivardis – Dagaaba, Dagaara), dar vadinami dagariais, dagarčiais ar dagao – tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, dabartinės Ganos šiaurės vakaruose ir Furkina Faso pietuose. Jų priskaičiuojama daugiau nei 1 mln.

Dagaaba
Gyventojų skaičius	1,1 mln.
Populiacija šalyse	Gana: ~700 tūkst. Burkina Fasas: 388 tūkst.
Kalba (-os)	dagari
Religijos	Dagabų religija, mažiau Islamas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės	dagombai, biriforai, valai
Vikiteka:	Dagaaba

Kalba dagari kalba, kuri priklauso Nigerio – Kongo kalbinei šeimai, gurų kalboms. Ji gimininga vali, dagbani, frafra ir kitoms šiaurinės Ganos kalboms. Tai – viena iš 11 valstybės remiamų kalbų Ganoje.

Arealas

Gurų istorinis regionas: Dagaw
Šalis	Gana (Aukštutinis vakarų r.), Burkina Fasas (Iobos provincija)
Tautos	dagabai
Kalba	dagari
Miestai	Džiraba

Daganų gyvenamas arealas yra vadinamas Dagau (Dagaw, Dagawie) ir yra padalintas tarp dviejų valstybių. Ganoje apima teritorijas Aukštutiniame vakarų regione (Lavros, Džiraba-Lambusie ir Nandovlio rajonuose)^[1]. Burkina Fase užima dalį Pietvakarių regiono (Iobos provincijos)^[2].

Salyginės geografinės regiono ribos yra Juodoji Volta bei Buguriba vakaruose ir Kulpavno upė rytuose. Rytiniai kaimynai yra gurunsiai (sisaliai), šiaurės vakariniai – bva ir bobai. Pietuose jų žemės ribojasi su valių, o pietvakariuose – su lobių (biriforų) teritorijomis.

Moderniaisiais laikais dagabai migravo iš savo istorinės teritorijos. Nemaža jų diaspora gyvena centrinėje Ganoje, Dramblio Kaulo Krante.

Istorija

Dagabų etninė kilmė yra ginčytina, tačiau laikomasi nuomonės, kad jie kilę iš Dagbono karalystės (dab. Ganos šiaurės rytuose), iš kurios migravo į vakarus maždaug XV a., t. y. Naa Nyansės valdymo laikais^[3]. Naujose žemėse jie susidūrė su vietos gyventojais (gurunsiais sisalais), kuriuos išstūmė arba asimiliavo. XVII a. jie išplito tolyn į šiaurės vakarus, t. y. į dabartinio Burkino Faso teritoriją^[4].

Skirtingai nei jų pietiniai kaimynai vali, ar jų protėviai dagombai, dagabai perėmė vietinių tautų gurunsių politinius modelius ir nesukūrė didelės valstybės, o gyveno susiskaldę mažomis kaimų bendruomenėmis. Dideli miestai jų regione neišsivystė.

Per savo istoriją dagabai ne kartą susidūrė su priešiškomis gentimis ir turėjo ginti savo žemes. Istoriniai pasakojimai išlaikė prisiminimus apie kovas su pietiniais kaimynais valiais, taip pat Mamprugu ar Dagbonu. Vienas paskutiniųjų tokių atvejų buvo 1890 m., kuomet Dagau buvo nukariautas Va karalystės. Tačiau 1895 m. jie sukilo prieš valdžią. Šie konfliktai nėra pasibaigę iki mūsų dienų, nes dagabai nuolat varžosi dėl teritorijų su sisalais ir valiais^[5].

Dagabų kultūra

Nors dagabai lingvistiškai artimesni dagombams, valiams ir mamprusiams, jų tradicinė kultūra turi daugiau panašumų su gurunsių tautomis (tokiomis, kaip sisaliai ar pasaliai). Jie neturi didelių valstybių su miestais, dalijasi į 10 klanų.

Svarbus visuomenės vienetas yra yir (verčiamas kaip „subklanas“ ar „giminė“), bet dagabai grupuojasi į tenganus – didesnes teritorijas su pagrindine žemės šventykla. Jose egzistuoja paprotinė teisė tendaalun. Kiekvienoje tokių teritorijų yra vadas tengan sob, ir skirtingų funkcijų žyniai, tituluojami tengan dem, suo sob, zongmogre, gara dana^[6].

Išnašos

1. Dagaare, Southern at Ethnologue (25th ed., 2022).
2. Dagara, Northern at Ethnologue (25th ed., 2022).
3. Benjamin Kunbuor. "Customary Law of the Dagara" of Northern Ghana: Indigenous Rules or a Social Construction Archived 24 February 2009 at the Wayback Machine, Journal of Dagaare Studies, Vol 2 ( 2002).
4. A. B. Bodomo. Introduction, in A Dagaare-Cantonese-English Lexicon for Lexicographical Field Research Training (Afrikawissenschaftliche Lehrbücher vol. 14). Rüdiger Köppe Verlag, Cologne (2004).
5. Carola Lentz. Contested boundaries : decentralisation and land conflicts in northwestern Ghana. Le bulletin de l'APAD, n° 22, Gouvernance foncière au quotidien en Afrique , 15 December 2005.
6. Benjamin Kunbuor. "Customary Law of the Dagara" of Northern Ghana: Indigenous Rules or a Social Construction Archived 24 February 2009 at the Wayback Machine, Journal of Dagaare Studies, Vol 2 ( 2002).