Bartuva

Bartuva (latv. Bārta) – upė vakarų Lietuvoje ir Latvijoje. Aukštupys yra Plungės rajone, 3 km į šiaurę nuo Platelių ežero. Tekėjimo kryptis į šiaurės vakarus, teka pro Skuodą, po to kerta Lietuvos–Latvijos sieną, o paskui įteka Liepojos ežerą (siejasi su Baltija). Aukštupyje upės slėniai statūs ir siauri.

Bartuva
Bartuva Latvijoje
Ilgis	103 km
Baseino plotas	2016 km²
Vidutinis debitas	11,1 m³/s
Ištakos	Plungės rajonas
Žiotys	Baltijos jūra netoli Liepojos
Šalys	Lietuva, Latvija

Bartuva tarp Salantų ir Skuodo

Didžiausi intakai:

• kairieji: Eiškūnas, Erla
• dešinieji: Luoba, Apšė, Vartaja

Slėnis aukštupyje gilus ir siauras, ties Mosėdžiu praplatėja iki 400 m. Toliau vėl susiaurėja, o žemupyje slėnis tampa lėkštu ir pelkėtu. Lietuvoje Bartuva užtvenkta kelete vietų: Mosėdyje (56 ha ir 7 ha), Puodkaliuose (5 ha), Skuode (92 ha)^[1].

Prie Bartuvos esančios gyvenvietės: Šliktinė, Prialgava, Žebrokai, Šerkšniai, Mosėdis, Krakės, Puodkaliai, Skuodas (Lietuva), Laukgalis, Nyca (Latvija). Prateka Salantų regioninį parką.

Pavadinimo kilmė

Anksčiau upė buvo vadinama Bartava. Upės pavadinimas neaiškios kilmės, galimai labai archajiškas. Sietinas su sen. rusų бара „bala“, ukr. бар „šlapia vieta tarp kalvų“, il. *bar(b)- „bala“. Kazimieras Būga pavadinimą siejo su prūsų gentimi bartais.^[2]

Galerija

• 
  Bartuva Skuode (tiltas Gedimino g.)
• 
  Bartuva kelyje netoli Skuodo
• 
  Bartuva Mosėdyje

Šaltiniai

1. Algirdas Rainys. Bartuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 216
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 59

Nuorodos

• Bartów. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 113 psl. (lenk.)