Platelių ežeras
From Wikipedia, the free encyclopedia
Platelių ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Plungės rajone, apie 14 km į šiaurę nuo Plungės, Žemaitijos nacionaliniame parke. Tai didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje. Jo plotas 1200,28 ha, ilgis – 8,4 km, vidutinis plotis – 3,3 km, giliausia vieta apie 49,10 m (į rytus nuo Pilies salos). Altitudė 146,5 m.
- Apie Žemaitijos miestelį žr. Plateliai (miestelis)
| Plateliai | |
|---|---|
 | |
| Vieta | Plungės raj.,  Lietuva |
| Plotas | 12,00 km² |
| Kranto linijos ilgis | 37,59 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 10,5 m |
| Didžiausias gylis | 49,10 m |
| Tūris | 0,125 km³ |
| Įteka | 17 upelių: Juodupis, Kunigupis ir kt. |
| Išteka | Babrungas |
  Plateliai | |
| Koordinatės | 56°02′37″ š. pl. 21°51′16″ r. ilg. |
 Vikiteka |
Plateliai |
Geografija
Krantai labai vingiuoti, ypač pietiniame ežero gale. Ežero kranto ilgis – 37,59 km. Krantai nevienodo aukščio. Aukščiausios 20-30 m kalvos matyti rytinėje ežero pusėje, kur dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu buvo įrengta Plokštinės raketų bazė, kurioje nuo 2012 m. lankytojams atviras Šaltojo karo muziejus. Kranto linijos ilgis 20–30 km. Kranto linija vingiuota – išsikiša Auksalės, Kreiviškio, Ruibiškio, Šventorkalnio, Varnos rago, Beržo rago pusiasaliai. Rytinis krantas lėkštas, apaugęs mišku, jo atabradas platus. Šiaurinis, šiaurės vakarinis ir pietrytinis krantai statūs. Vakarinis, pietinis ir šiaurės rytinis krantai pelkėti. Krantuose matomos 8 terasos (1 – po vandeniu): ledyninio ežero terasos molingos (Šeirės kalva, Liepijos miškas), vėlesnės smėlingos (Plokštinės miškas).
Ežere yra 7 salos, kurių bendras plotas 20,5 ha. Veršių, Briedsalė ir Pilies salos, taip pat Pliksalė, Gaidsalė, Ubagsalė, Šončelio sala bei Auksalės ir Kreiviškių pusiasaliai paskelbti valstybinės reikšmės hidrografiniais gamtos paminklais. Įdomiausia yra Pilies sala. Lietuvos kunigaikščiams priklausiusi pilis čia stovėjo jau XV a. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė Platelių senovės tiltas; jo poliai dar išlikę.
Ežero dugno reljefas labai įvairus: vidutinis gylis – 10,5 m, yra daug gelmių bei seklumų. Dauguma seklumų yra ties rytiniu krantu – Didysis kalnas, Medveidis, Mietų kalva, Skersutinio kalnas. Dugną dengia karbonatingas dumblas, molis, dumblingas molis. Ežeras mezotrofinis, vandens temperatūra prie dugno visus metus laikosi ~4 °C.[1]
Ežeras priklauso Minijos-Nemuno baseinui. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų (Juodupis, Kunigupis, Salupis, Žemgrindo upalis ir kt.), išteka vienas – Babrungo upė. Upeliu jungiasi su Beržoro ežeru.
Platelių ežere gyvena įvairios žuvys, tame tarpe reliktinės seliavos. Yra ūdrų, bebrų, ondatrų. Peri antys, gulbės, mažosios žuvėdros, dvi narų rūšys.
Platelių ežeras ir jo apylinkės patenka į Platelių kraštovaizdžio draustinį. Rytuose plyti Plokštinės-Stirbaičių miškai. Vakariniame ežero krante yra Platelių miestelis. Prie ežero taip pat įsikūrę šie kaimai: Paežerės Rūdaičiai, Paplatelė, Plokščiai, Laumalenkai. Rytiniame krante yra poilsiaviečių. Pietine pakrante eina keliai 3202 Pauošniai–Plateliai ir Nr.3237 (Laumalenkos – Plokščiai), šiaurine – 2302 Salantai–Plateliai–Alsėdžiai . Vakariniame krante veikia jachtų klubas. 2003–2008 m. prie Platelių ežero kas vasarą vyko festivalis „Roko naktys“. Nuo 1999 m. kasmet narų grupė kalėdų proga papuoštą eglutę nardina į 6 m gylyje suformuotą kalėdinių eglučių alėją.
Prieš 2500–4500 Platelių ežero vandens lygis buvo 3–3,5 m žemesnis. Vėliau vandens lygis kilo dėl Babrungėnuose pastatytos užtvankos ant Babrungo. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje 1440–1447 m., antrą kartą 1447–1451 m.
Incidentai
1998 m. rugpjūčio 30 d. įvyko sraigtasparnio Mi–2 katastrofa Platelių ežere – didžiausia aviakatastrofa Lietuvoje, pareikalavusi 11-kos juo skridusių žmonių aukų.
Pavadinimo kilmė
Pasakojama, kad kadaise ežeras plytėjęs toli vakaruose. Tačiau per audrą jį pasigriebė viesulas ir ėmė nešti į rytus. Iš ežero-debesies labai smarkiai lijo. Viena žemaitė su nuostaba sušuko: „Ale tā lej!… Platē lej!“ (t. y. plačiai lyja). Pasirodo, tai buvęs ežero-debesies slaptažodis, kurį ištarus visas jo vanduo sugarmėjo į duburį tarp kalvų.
Ežerėvardis kilęs nuo žodžio platus („nutįsęs į šonus“).[2] Ežeras dar žinomas kaip Virkšta.
Šaltiniai
Nuorodos
Wikiwand - on
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.