From Wikipedia, the free encyclopedia
Bagratidai, kitaip vadinami Bagratuniai (arm. Բագրատունյաց Արքայական Տոհմ, transliteruojant Bagratownyac‘ Ark‘ayakan Tohm) – rytų Armėnijos karalių dinastija, valdžiusi 886–1045 m.
Armėnijos istorija |
Senovės Armėnija |
Omejadų kalifatas (Arminijos em.) |
Armėnijos karalystė (Bagratuniai) |
Vaspurakano, Lorio, Karso, Siuniko, Chačeno, Tarono, Taiko, Kaisitų valstybės |
Seldžiukų imperija: |
Šacharmėnai, Šadadidai, Saltukidai, Inalidai, Karso, Charputo, Arzano emyratai, Bagho karalystė |
Gruzijos karalystė (Zakaridai) |
Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
Osmanų imperija, Safavidų imperija |
(Armėnų žudynės, Armėnų diaspora) |
Rusijos imperija (Jerevano gubernija) |
Armėnijos Demokratinė Respublika |
SSRS (Armėnijos SSR) |
Armėnijos Respublika |
Giminė žinoma nuo I a. pr. m. e., iškilo VIII a.- IX a. smukus Mamikonianų dinastijai. IX a. užvaldė didelę Armėnijos dalį ir ėmė vadovauti išsivadavimo iš arabų kovai.
886 m. pirmasis šios dinastijos karalius Ašotas I tapo Armėnijos karaliumi dėl musulmonų palankumo. Ašotas II, 921 m. nugalėjęs arabus, buvo jų pripažintas Armėnijos ir Gruzijos karaliumi. Ašotas III, tituluotas Šachinšachu, 961 m. perkėlė valstybės sostinę į Ani, kur suklestėjo Viduramžių armėnų menas ir literatūra. Ilgą laiką Bagratidų Armėnija buvo buferine valstybe tarp Arabijos ir Bizantijos. 1045 m. Bizantijai užkariavus Armėniją paskutinis Bagratidų dinastijos valdovas Gagikas II neteko valdžios.
Vardas | Valdymo metai |
Ašotas I | 886–890 m. |
Smbatas | 890–914 m. |
Ašotas II Geležinis | 914–929 m. |
Abasas I (Bagratidas) | 929–953 m. |
Ašotas III | 953–977 m. |
Smbatas II | 977–989 m. |
Gagikas I | 989–1020 m. |
Hovhanesas Ani ir Smbatas III | 1020–1041 m. |
Ašotas IV | 1022–1040 m. |
Gagikas II | 1042–1045 m. |
Bagratidų atšakos 963–1064 m. valdė Karšo ir 972–1113 m. Tašir Dzorageto karalystes.[1] Iš Bagratidų šakos kilo Gruzijos ir Imeretijos valdovų dinastija Bagrationai.
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.