Ak Kojunlu

Ak Kojunlu (pers. آق قوینلو = Aq Qoyunlu – „baltų avių turkmėnai“) – tiurkų klajoklių ogūzų genčių sąjunga, gyvavusi XIV–XV a. prie Tigro aukštupio. Vėliau sudarė valstybę su sostine Tebrize.

آق قوینلو Ak Kojunlu valstybė
buvusi valstybė
← 1378 – 1508 →
Location of Ak Kojunlu Valstybė Uzuno Chano laikais
Sostinė	Tebrizas
Religija	islamas (sunitai)
Valdymo forma	monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkurtas	1378 m.
- Nukariautas Sefevidų	1508 m.

Ak Kojunlu rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1340 m. (Bizantijos kronikose). Ak Kojunlu tiurkai 1402 m. iš Timūro gavo žemes prie dabartinio Dijarbakyro, tačiau negalėjo plėstis, nes konkuravo su Kara Kojunlu sąjunga. 1467 m. Uzunas Chanas nugalėjo Kara Kojunlu, užkariavo Armėniją, Azerbaidžaną, Iraką, vakarų Persiją ir sukūrė valstybę su sostine Tebrize (nuo 1468 m.). Ak Kojunlu žemės tęsėsi nuo Derbento iki Ormūzo sąsiaurio. Tačiau netrukus į rytus ėmė plėstis Osmanų imperija, tad Ak Kojunlu sudarė sąjungą su Karamanidais, o 1463 m. – su Venecija, Romos popiežiumi ir Vengrija.^[1] Tačiau pastarosios šalys nusuteikė Uzunui Chanui žadėtos pagalbos, ir 1473 m. Otlukbelio mūšyje osmanai nugalėjo Ak Kojunlu. Tiesa valstybė nebuvo panaikinta, bet mirus Uzunui Chanui prasidėjo jo sūnų kova dėl valdžios. Pasinaudodami vidiniais dinastijos nesutarimais, Ak Kojunlu buvo užpulti Sefevidų ir 1501 m. jiems pralaimėjo Nachičevanės mūšyje. 1508 m. valstybė galutinai sunaikinta.

Šaltiniai

1. Ak Kojunlu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001