Aviliai

Aviliai (anksčiau Aviliai II) – miestelis Zarasų rajono savivaldybėje, Avilio ežero vakariniame krante, apie 15 km į rytus nuo Dusetų. Seniūnaitijos centras. Stovi Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (pastatyta 1875 m.), veikia biblioteka, paštas (LT-32016), Avilių pagrindinė mokykla.

Akmuo su įrašu Aviliai

Gatvė prie mokyklos

Kitos reikšmės – Aviliai (reikšmės).

Aviliai
[[Vaizdas:Aviliai, prie bažnyčios.JPG|{{#if:280px|270px]] Pagrindinė gatvė, priekyje – Avilių bažnyčia
Aviliai
55.755°š. pl. 26.026°r. ilg. / 55.755; 26.026 (Aviliai)
Apskritis	Utenos apskritis
Savivaldybė	Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija	Imbrado seniūnija
Gyventojų (2021)	280
Vikiteka	Aviliai
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) [1] Vardininkas: Aviliaĩ Kilmininkas: Avilių̃ Naudininkas: Aviliáms Galininkas: Ãvilius Įnagininkas: Aviliaĩs Vietininkas: Aviliuosè
Istoriniai pavadinimai	rus. Овиле

Istorija

Avilių dvaras žinomas nuo 1653 m., prie jo ėmė kurtis kaimas. Dvaras ir kaimas priklausė kunigaikščiams Giedraičiams, vėliau Kaminskiams ir galiausiai Kelpšams. 1712 m. pastatyta pirmoji bažnyčia, 1817 m. perstatyta. 1875 m. pastatyta dabartinė medinė Avilių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia.

TSRS metais buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.^[2]

2024 m. gruodžio 4 d. LR Vyriausybės nutarimu Avilių II kaimas pervadintas Avilių miesteliu.^[3][4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
–1950 m.	Antazavės valsčius	Zarasų apskritis
1950–1959 m.	Avilių apylinkė (kurį laiką jos centras)	Dusetų rajonas
1959–1977 m.		Zarasų rajonas
1977–1995 m.	Imbrado apylinkė
1995–	Imbrado seniūnija	Zarasų rajono savivaldybė

Gyventojai

Gatvė link bažnyčios rudenį

Kryžius prie sodybos

1859 m. buvo 6 namai su 68 gyventojais. 1923 m. surašymo metu dvare buvo 35, kaime 154 gyventojai.

Demografinė raida tarp 1859 m. ir 2021 m.
1859 m.	1902 m.[5]	1923 m.sur.[6]	1959 m.sur.[7]	1970 m.sur.[8]	1979 m.sur.[9]
68	66	189	169	170	260
1984 m.[10]	1989 m.sur.[11]	2001 m.sur.[12]	2011 m.sur.[13]	2021 m.sur.[14]	-
302	394	373	333	280	-

Žymūs žmonės

• Tadeušas Giedraitis (1888–1941), politikas, teisininkas

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
2. Aviliai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 345 psl.
3. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c0014ad4b31511efbb3fe9794b4a33e2
5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
7. Aviliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 131 psl.
8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Aviliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 151
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
13. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Aviliai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 596 psl.