From Wikipedia, the free encyclopedia
Apskritasis stalas – derybos Lenkijoje, vykusios nuo 1989 m. vasario 6 iki balandžio 5 d. tarp Lenkijos Liaudies Respublikos valdžios atstovų, Solidarumo opozicijos ir bažnyčios atstovų (stebėtojo teisėmis dalyvavo Evangelikų liuteronų bažnyčia ir Katalikų bažnyčia). Derybos vyko skirtingose vietose, o jų pradžia ir pabaiga buvo organizuota Ministrų tarybos būstinėje, dabartiniuose Prezidento rūmuose Varšuvoje. Įvairių grupių, pogrupių, darbo grupių susitikimuose dalyvavo apie 711 žmonių (dalyvių, ekspertų ir stebėtojų).[1]
Tai vienas iš svarbiausių naujausios Lenkijos istorijos įvykių. Nuo jo Lenkijos Liaudies Respublikoje prasidėjo politinės permainos, tarp jų ir dalinai laisvi Seimo rinkimai, vadinami birželio rinkimais.
Dėl kylančių nuo 1988 m. balandžio mėn. socialinių protestų Lenkijos Liaudies Respublikos valdžia rugpjūčio antroje pusėje pradėjo pokalbius su opozicijos atstovais. Jų dėka rugpjūčio 31 d. įvyko generolo Česlavo Kiščiako ir Lecho Valensos susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo vyskupas Ježis Dombrovskis ir Centrinio komiteto sekretorius Stanislovas Ciosekas.[2] Kitas susitikimas įvyko rugsėjo 15 d., jame, be jau minėtų asmenų, dalyvavo Andžej Stelmachovski ir kun. Aloizas Oršulik.[2]
Rugsėjo 16 d. prasidėjo pokalbiai (vadinami pokalbiais Magdalenkoje) tarp valstybės valdžios, opozicijos ir bažnyčios atstovų. Svarbiausiu klausimu tapo Solidarumo legalizavimas. Buvo sutarta, kad Apskritojo stalo diskusijos prasidėtos spalio viduryje, taip pat buvo išskirtos svarbiausios temos: valstybės ir socialinio gyvenimo funkcionavimo modelis, šalies ekonomikos plėtra ir modernizavimas, Lenkijos profesinių sąjungų formos.[3] Tačiau termino nebuvo laikomasi, kadangi Solidarumas nesutiko su valdžios sąlygomis: jis reikalavo legalizuoti organizaciją ir nesikišti į būsimojo Apskritojo stalo opozicijos delegatų sąrašą.[2]
1988 m. rugsėjo 27 d. premjeru tapo Mečislavas Rakovskis, o spalio 14 d. jis pristatė savo ministrų kabinetą. Gruodį prasidėjo X Lenkijos jungtinės darbininkų partijos centrinio komiteto plenumas, kurio metu buvo diskutuojama apie derybų su Solidarumu galimybę ir organizacijos legalizavimą. Tai sukėlė didelį konfliktą partijos viduje bei pasikeitimus jos Politiniame biure.[2] Galiausiai, nemažo spaudimo dėka, kurį kėlė ir Jaruzelskis su Kiščiaku, buvo priimta „X LJDP CP plenumo pozicija dėl politinio ir sąjunginio pliuralizmo“,[2] kuri leido pradėti pasiruošimus Apskritojo stalo deryboms. 1989 m. sausio 27 d. įvyko kitas Valensos ir Kiščiako susitikimas, kurio metu buvo nuspręsta dėl derybų tvarkos, apimties ir pirmojo susitikimo termino.[2]
Derybos vyko trijose pagrindinėse grupėse:[1]
Iš viso įvyko du plenariniai posėdžiai (derybų pradžioje ir pabaigoje), taip pat apie 97 susitikimai grupėse, pogrupiuose ir darbo grupėse.
Derybos vyko šiose pogrupiuose (pagal abėcėlę):[1]
Plenariniuose posėdžiuose bei grupėse dalyvavo: [4]
Posėdžių dalyviai (pagal puses)[5]:
|
|
|
|
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
Pirmininkų asistentai:
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
Pirmininkų asistentai:
|
|
|
|
Iš stenogramų ir informacijos apie posėdžius buvo nustatyta,[1] kad grupėje taip pat dalyvavo:
Pirmininkų asistentai:
Ekologijos pogrupis:
Kalnakasybos pogrupis:
Jaunimo pogrupis:
Mokslo, švietimo ir techninės pažangos pogrupis:
Gyvenamosios politikos pogrupis:
Teisės ir teismų reformos pogrupis:
Žemės ūkio pogrupis:
Žiniasklaidos pogrupis:
Sveikatos pogrupis:
Dalis opozicijos (tame tarpe Nepriklausomos Lenkijos konfederacija (lenk. Konfederacja Polski Niepodległej), Kovojantis solidarumas (lenk. Solidarność Walcząca) ir Nepriklausoma studentų asociacija (lenk. Niezależne Zrzeszenie Studentów) prieštaravo Apskritojo stalo idėjai. Derybų metu Jacekas Kuronis įtikino NLK pirmininką neginčyti stalo išvadų. Taip pat buvo įtikintas NSA pirmininkas, delegavęs savo narius į jaunimo pogrupio posėdžius. Šios grupės neprieštaravo „taikios“ valdžios kaitos idėjai, nenorėjo jėga versti komunistinio režimo, tačiau nepritarė „sutartiniam“ Apskritojo stalo pobūdžiui. Tuo metu Stalo idėjai prieštaravo (pagal abėcėlę): Bogdan Borusewicz, Wiesław Chrzanowski, Ludwik Dorn, Andrzej Gwiazda, Bronisław Komorowski, Janusz Korwin-Mikke, Maciej Łopiński, Antoni Macierewicz, Kornel Morawiecki, Anna Walentynowicz. Dauguma (tarp jų ir Lenkijos prezidentas Bronislav Komorovski) pakeitė savo nuomonę, tačiau prieštaringi Apskritojo vertinimai yra girdimi iki šiol.
Originalus stalas, prie kurio vyko istorinės 1989 m. derybos, šiuo metu yra eksponuojamas Prezidento rūmuose, Varšuvoje. Nuo 2009 m., sėdėdami prie jo, istorijos pamokose dalyvauja sostinės miesto moksleiviai.[7]
 |
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Seamless Wikipedia browsing. On steroids.
Every time you click a link to Wikipedia, Wiktionary or Wikiquote in your browser's search results, it will show the modern Wikiwand interface.
Wikiwand extension is a five stars, simple, with minimum permission required to keep your browsing private, safe and transparent.
