Antnemunio valsčius

54.47°š. pl. 23.99°r. ilg. / 54.47; 23.99

Antnemunio valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1933 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Panemuninkai (XIX a.), Taukotiškės (1885?–1896?), Dubėnai (1898?–1932), Rumbonys (1933)
Rusijos imperija
Suvalkų gubernija	Kalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva
	Alytaus apskritis (1919–1933)

Antnemunio valsčius (rus. гмина Наднѣманъ, lenk. gmina Nadniemeńska) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Panemuninkai, vėliau – Taukotiškės, Dubėnai, Rumbonys.

Istorija

Valsčius buvo įkurtas XIX a. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. 1885 m. valsčiuje gyveno 4572 žmonės.

1918 m. įvyko Rumbonių parapijos susirinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo 30 žmonių iš 16 kaimų (Žaunieriškių, Bakšių, Jasunskų, Kriaunių, Dubių, Dubėnų, Margaravos, Jevaišonių, Praniūnų, Junonių, Mikutiškių, Panemuninkų, Medžiukų, Miklusėnų, Dubenkos, Navickų kaimų). Dauguma prisidėjusių buvo kunigai arba klebonai, kurie tikėjosi valdyti ir parapiją, ir valsčių. Šiam susirinkimui pirmininkavo Kazys Motūza. Susirinkime buvo nuspręsta, jog naujajam valsčiui Alytaus apskrities taryboje atstovaus: Vincas Gavelis, Antanas Mitrulevičius, Juozas Mankauskas ir Matas Boza. Valsčiaus centru pasirinkti Dubėnai. Alytaus apskrities suvažiavime buvo nutarta vadintis ne valsčiumi, o parapijų tarybomis. Tarybos pirmininku buvo Jonas Račkauskas. Naujajam valsčiui buvo sunkūs pirmieji metai, tarybos nariams trūko žinių, kaip valdyti jį. Policijos ir teismo valsčius neturėjo, o po Pirmojo pasaulinio karo užsilikę vokiečių kariai plėšikavo, žudė, degino namus. Buvo paskirti naktiniai sargai, tačiau jie nedaug padėjo, tik išvarydavo vietinius plėšikus iš valsčiaus, bet jie ir vėl rasdavo kelią atgal. 1918 m. pabaigoje buvo išrinkta švietimo, apsaugos ir maitinimo komisijos. 1919 m. pradžioje valsčius buvo iš pagrindų pertvarkytas, išrinktas viršaitis. 1933 m. valsčius buvo panaikintas ir prijungtas prie Alytaus valsčiaus.^[1]

1923 m. buvo 440 ūkių ir 40 gyvenamųjų vietovių. 1933 m. buvo 3 mokyklos – Dubėnų mokykla, Panemuninkų mokykla ir Daujotiškių mokykla.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1888 m. [2]		5702
1923 m. [3]	82	2944	543
1932 m.	54	3174		7 seniūnijos [4]

Vadovai

• Martynas Dumbliauskas, 1932 m.^[5]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.[6]
Dubėnai	Dubėnų seniūnija
Jovaišonys	Javaišonių seniūnija
Kriauniai	Kriaunių seniūnija
Norkūnai	Norkūnų seniūnija
Panemuninkai	Panemuninkų seniūnija
Praniūnai	Praniūnų seniūnija
Sabališkės	Sabališkių seniūnija
Iš viso:	7 seniūnijos

Gyvenvietės

1933 m. valsčiuje buvę kaimai:^[7]

• Bundoriai
• Daujotiškiai
• Dubėnai
• Dubenka
• Dubiai
• Jasunskai (Jaciunskai)
• Jevaišionys
• Junoniai
• Kėdariškiai
• Kižiai
• Kriaunos
• Mardosai
• Mardosėliai
• Margarava
• Mendvinkai
• Mikosa
• Mikutiškiai
• Navienai
• Panemunykai
• Paplauskai
• Praniūnai
• Raudonykiai
• Rumbonys
• Sabališkiai
• Sabeliškeniai
• Smolnica
• Stražiškiai
• Vitautiškiai

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 2944 žmonės:

• Lietuviai – 96,33% (2836)
• Lenkai – 2,54% (75)
• Kiti – 1,12% (33)

Šaltiniai

1. Akiras – Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1931. – T. 1: Alytaus apskritis: Dzūkų kraštas, p. 213–216.
2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
7. Antnemunio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 772 psl.